Remiantis personalo ir atlyginimų valdymo įmonės „Moorepay“ tyrimu, 20 iš 39 Europos šalių valstybinės pensijos nepadengia pragyvenimo išlaidų.
Į šias išlaidas neįtraukiama nuoma – jei ji būtų įskaičiuota, šalių, kuriose pensijų nepakanka, skaičius būtų dar didesnis.
2025 m. pabaigos duomenimis, pensijų ir pragyvenimo išlaidų santykis Europoje svyruoja nuo 22 proc. Sakartvele iki 225 proc. Liuksemburge.
Baltijos šalys – žemiau 100 proc.
Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse senatvės pensijos nepadengia visų išlaidų: Estijoje – 91 proc., Lietuvoje – 85 proc., Latvijoje – 65 proc.
Tai reiškia, kad net ir be nuomos išlaidų daliai gyventojų gali prireikti papildomų pajamų ar artimųjų pagalbos.
Panaši padėtis ir kai kuriose kitose šalyse: Slovėnijoje (95 proc.), Slovakijoje (94 proc.), Portugalijoje (90 proc.), Juodkalnijoje (89 proc.), Kroatijoje (82 proc.) ir Vengrijoje (81 proc.).
Sudėtingiausia padėtis – Rytuose ir Balkanuose, kai kuriose šalyse tokiose kaip Sakartvelas (22 proc.), Albanija (29 proc.), Moldova (42 proc.) pensijos padengia mažiau nei pusę būtinųjų išlaidų.
Vakarų Europoje pensijos didesnės nei išlaidos
Tuo metu Vakarų Europoje pensijų situacija – daug palankesnė. Pavyzdžiui, Liuksemburge vidutinė metinė senatvės pensija siekia 28 790 Eur, o pragyvenimo išlaidos – 12 791 Eur.
Tai reiškia, kad pensija daugiau nei dvigubai viršija bazines išlaidas, o „perteklius“ sudaro apie 15 989 Eur. Senatvės pensijos ne tik padengia išlaidas, bet ir užtikrina finansines atsargas.
Daugiau nei dvigubai išlaidas pensijos viršija ir Italijoje (210 proc.) bei Suomijoje (208 proc.). Prie šio lygio artėja Ispanija (199 proc.) ir Danija (189 proc.).
Rezervas – ribotas
150–180 proc. ribose, kai sentavės pensijų pakanka pragyvenimo išlaidoms, tačiau finansinis rezervas yra ribotas, patenka tokios šalys kaip Islandija (179 proc.), Norvegija (178 proc.), Vokietija (176 proc.), Belgija (170 proc.), Austrija (165 proc.), Prancūzija (160 proc.), Nyderlandai (159 proc.) ir Švedija (158 proc.).
Į 100–150 proc. intervalą patenka šešios šalys: Šveicarija (131 proc.), Airija (126 proc.), Jungtinė Karalystė (120 proc.), Lenkija (112 proc.), Čekija (108 proc.) ir Graikija (103 proc.).
Vyresnio amžiaus gyventojams pensijos išlieka pagrindinis pajamų šaltinis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, apie 66 proc. 65 metų ir vyresnių europiečių pajamų sudaro valstybės pervedimai.
Kai kuriose šalyse svarbią dalį sudaro ir privačios ar darbdavių pensijos, tačiau jų reikšmė labai skiriasi.
Ekspertai pabrėžia, kad pensijų dydį labiausiai lemia kiekvienos šalies pensijų sistema, o mažesnes pajamas gaunančiose valstybėse dažnai tenka pasikliauti ir šeimos parama.
