Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, 2012 m. sudarė 12,6 procento. Privačiajame sektoriuje jis buvo 2,8 procentinio punkto didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 16,1 procento, valstybės sektoriuje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą – 13,3 procento.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2012 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos (40 proc.), apdirbamosios gamybos (26,6 proc.), informacijos ir ryšių (26,4 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (25,3 proc.) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (24,6 proc.) įstaigose ar įmonėse.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtaką darė vyrų ir moterų, dirbančių konkrečioje ekonominėje veikloje, skaičius, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2012 m. buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (17,3 proc.), mažiausias – 65 metų ir vyresnių (5 proc.) bei jaunesnių nei 25 metų (6,6 proc.) darbuotojų amžiaus grupėse.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Estijoje, mažiausias – Slovėnijoje
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis1 Europos Sąjungoje 2011 m. buvo 16,2 procento. Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Slovėnijoje (2,3 proc.), Lenkijoje (4,5 proc.), Italijoje (5,8 proc.), Liuksemburge (8,7 proc.), Belgijoje (10,2 proc.) ir Lietuvoje (11,9 proc.), o didžiausias – Estijoje (27,3 proc.), Austrijoje (23,7 proc.), Vokietijoje (22,2 proc.) ir Čekijoje (21 proc.).
