„Išaugusios maisto produktų kainos, padidinta minimali mėnesio alga, šoktelėjęs pridėtinės vertės mokestis. Ir šalia viso to dar ir į pavasarį ar netgi rudenį panašesnė šių metų vasara, – išbandymus, tekusius maitinimo sektoriui, vardija įmonių kreditingumą vertinančios tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, šiemet bankrutuojančiomis jau paskelbtos 48 kavines, restoranus ir kitas maitinimo įstaigas valdžiusios įmonės. Pernai metais per tą patį laikotarpį registruoti 28 bankrotai.
Duris užvėrė picerijos „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“, desertinės-kavinės „Sugamour“, „Molusca“, restoranai „Pas Stenley“ Kaune, „ToLi nuo klasikos – Kunigiškių pasaka“ Palangoje, „Narushi Nida“, viešbutis restoranas „Vėtra“ Klaipėdoje, restoranas „Sakartvelo“ Vilniuje ir kitos mažiau žinomos vietos, kvietusios pavalgyti.
Pastebėtina, kad tarp besitraukiančių iš rinkos ne viena picerija. Tarp bankrutuojančių daugiausiai įmonių, įregistruotų Vilniuje. Antroje vietoje Kaunas, trečioje – Marijampolė. Po vieną bankrutuojančią maitinimo įstaigą registruota Lietuvos kurortuose: Palangoje, Birštone ir Neringoje.
Pagal bankroto proceso iniciatorius pirmauja pačių bankrutuojančių įmonių vadovai (23 įmonės). Antroje vietoje – Sodra (13 įmonių), trečioje Valstybinė mokesčių inspekcija – 6 įmonės. Tikėtina, kad pagrindinis šių įstaigų taikinys – įmonės, kurioms pandemijos metu buvo atidėti mokesčiai. Būtent šiemet ir kitąmet baigiasi daugiausiai mokesčių atidėjimo sutarčių.
Dar 2023 m. suminė visų šiemet bankrutavusių (ir finansinę atskaitomybę pateikusių) maitinimo įstaigų apyvarta viršijo 19 mln. eurų (2024 m. – jau tik 5 mln. eurų), o šių metų pradžiai jose dar dirbo 344 darbuotojai.
Nors liepa jau beveik įpusėjo, šį mėnesį apie bankrotą paskelbė kol kas tik dvi maitinimo įmonės: Vilniuje įsikūrusi piceriją valdžiusi mažoji bendrija „Grero“ ir žinomą restoraną Klaipėdoje valdžiusi bendrovė „Toli namai“.
Panašu, kad maitinimo sektorius dar tikisi atsigriebti likusią vasaros dalį ar net rugsėjį, kuris paskutiniu metu labiau panėšėjo į vasaros tęsinį. Tačiau, jei vasara ir toliau išliks vėsi, vėjuota ir lietinga, rudenį galime turėti naują bankrotų maitinimo sektoriuje pliūpsnį,“ – prognozuoja „Creditreform Lietuva“ direktorius.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad likusi vasaros dalis turės kompensuoti ir prastas birželio pajamas, nes, anot pajūrio verslininkų, normalus buvo tik Joninių savaitgalis bei dar keletas dienų. Kitomis dienomis klientų praktiškai nebuvo, o išlaidos maisto produktams, patalpų nuomai, vis sunkiau surandamiems darbuotojams niekur nepradingo. Dėl šios priežasties ne viena kavinė ar restoranas trumpino darbo dieną ar dirbo nepilną savaitę. Buvo ir verslų, ėmusių paskolas ar bandžiusių kitaip sureguliuoti finansų srautus.
