Kaip liudija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys, nors sausį, vasarį ir gegužę pradėtų bankroto procesų buvo mažiau nei prieš metus, tačiau kovą, balandį ir birželį jų skaičius jau viršijo praėjusių metų lygį. Ryškiausias augimas fiksuotas birželį – bankrutuojančių įmonių padaugėjo nuo 68 iki 78, arba 14,7 proc. Tai rodo, kad po ramesnio metų starto dalyje verslo sektorių finansinė įtampa vėl pradeda augti.
„Didžiausias pokytis šiemet matomas transporto ir saugojimo sektoriuje. Per pirmąjį pusmetį čia pradėti 65 bankroto procesai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 46. Tai net 41,3 proc., daugiau nei pernai, – sako įmonių kreditingumą vertinančios tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – būtent transportas šiemet tapo sektoriumi, kuriame bankrotų augimas buvo didžiausias absoliučiais skaičiais.
Šis sektorius jautrus keliems veiksniams vienu metu – krovinių paklausos svyravimams, degalų ir darbo sąnaudoms, atsiskaitymų terminams bei tarptautinės prekybos pokyčiams. Neatmestina, kad bankrotų šuolį galėjo sukelti ir problemos su vilkikais Baltarusijoje.
Bankrotų daugėjo ir administracinės bei aptarnavimo veiklos sektoriuje – nuo 21 iki 31. Meninės, pramoginės ir rekreacinės veiklos srityje bankrotų skaičius padidėjo nuo 4 iki 7, kitoje aptarnavimo veikloje – nuo 10 iki 12. Tuo metu statyboje bankrutuojančių įmonių sumažėjo nuo 116 iki 87, arba ketvirtadaliu. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje jų skaičius sutirpo nuo 49 iki 38, apdirbamojoje gamyboje – nuo 62 iki 53. Prekyba išliko didžiausia pagal bankrotų skaičių veiklos sritis, tačiau joje pokytis buvo nedidelis – 117 bankrutuojančių įmonių šiemet, palyginti su 121 pernai.
Bankrotų inicijavime nauji lyderiai
Keitėsi ir bankroto procesus inicijuojančiųjų struktūra. 2026 m. pirmąjį pusmetį dažniausiai bankrotus inicijavo patys įmonių vadovai – taip pradėti 184 procesai. Pernai tokių būta 176. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inicijuotų bankrotų skaičius sumažėjo nuo 142 iki 136, o „Sodros“ – nuo 96 iki 45. Pastarasis pokytis yra ryškiausias: „Sodros“ inicijuotų bankrotų skaičius per metus susitraukė daugiau nei perpus.
Tuo pat metu padaugėjo darbuotojų inicijuotų procesų – nuo 21 iki 36. Panašu, kad darbuotojai tampa vis mažiau pakantūs atlyginimų vėlavimui.
Bankrutavo ir žinomi vardai
2026 m. pirmąjį pusmetį tarp bankrutuojančių įmonių buvo ir plačiau viešumoje nuskambėjusių vardų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Divaks“, planavusi sukurti apie 100 darbo vietų ir investuoti 67 mln. eurų vertės vabzdžių baltymų gamyklą Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Viešumoje taip pat minėtos nuo 1992 m. gyvuojanti uždarojo akcinė bendrovė „Montuotojas“, kuri pranešė apie 54 iš 57 darbuotojų atleidimą; daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje veikusi Lietuvos ir JAV įmonė „Medical Technologies LBI“, taip pat IT bendrovė „birkle IT Lithuania“.
Tarp viešumoje minėtų 2026 m. bankroto procesą pradėjusių įmonių taip pat drabužių mažmeninkė „Quality Development“, kvepalų ir kosmetikos priemonių pardavėja „Essens Lithuania“ ir į „Michelin“ gidą patekęs Vilniaus restoranas „Dine“, kurį valdė bendrovė „Laiko virtuvė“.
Atskira istorija – maitinimo sektorius. Nors statistiškai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje bankroto procesų šiemet sumažėjo nuo 49 iki 38, viešumoje šis sektorius išliko vienas matomiausių. Žiniasklaida rašė apie „Grilintą Cinamoną“ valdžiusios įmonės „Albanis“ bankrotą Kaune, Vilniaus centre veikusio baro-restorano „Mililitrai“ (valdytoja – bendrovė „Bufetas“), restoraną „Livin“ valdžiusios UAB „BJ Company“ , beveik du dešimtmečius Vilniaus senamiestyje veikusio „Fiorentino“ , „Easy Lounge“ Klaipėdoje valdžiusios bendrovės „Sėkmės tiltas“ bankrotus.
Veiklą nutraukė, tačiau kol kas nepaskelbė bankrutuojantys lankytojams pažįstami „Saigon“, veikęs Kauno „Akropolyje“, „Andriaus pica“, „Černomorka“, „CaCa restobaras“, „Devyniasdešimt aštunti“ bei „Sotūs šeškai“.
Kas laukia ateityje
Artimiausiais mėnesiais bendras bankrotų skaičius nebūtinai smarkiai šoktels, tačiau rizika išliks padidėjusi tuose sektoriuose, kuriuose įmonės dirba su mažomis maržomis, priklauso nuo užsienio užsakymų, turi ilgesnius atsiskaitymų terminus arba kurių teikiamos paslaugos nėra pirmos būtinybės. Transportas, dalis paslaugų, aptarnavimo veiklos ir prekyba išliks tos sritys, kurias verta atidžiau stebėti dėl padidintos rizikos.
„Svarbiausia 2026 m. pirmojo pusmečio žinutė – bankrotų mažiau, bet nusiraminti tikrai nepatariu, – įsitikinęs „Creditreform Lietuva“ direktorius, – nemaža tikimybė, kad ir daugiau šiuo metų rinkos spaudimą patiriančių sektorių atstovių kreipsis dėl bankroto paskelbimo, todėl antrasis pusmetis Lietuvos verslui gali būti dar sudėtingesnis.“
