Sekite 15min Google
Nuo šio sprendimo priklauso, kokias rizikas ir įsipareigojimus prisiims pirkėjas, kaip bus užtikrintas verslo tęstinumas ir kiek pastangų pareikalaus pats sandoris, komentuoja advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė Roberta Iškauskaitė, rašoma „Cobalt“ pranešime žiniasklaidai.
„Akcijų ar turto sandorio pasirinkimas nėra vien techninis klausimas. Jis lemia, kokią riziką pirkėjas prisiims, kiek sudėtingas bus sandoris ir kokių veiksmų reikės verslo tęstinumui užtikrinti. Todėl svarbu vertinti ne tik kainą, bet ir tai, kokį verslą norima perimti bei kokią istoriją pirkėjas pasirengęs priimti“, – sako R.Iškauskaitė.
Esminis skirtumas – kas įgyjama sandoriu
Akcijų sandorio atveju perkamos bendrovės akcijos, todėl pirkėjas tampa jos akcininku. Pati bendrovė nesikeičia – ji ir toliau išlieka to paties turto, sutarčių, darbuotojų ir įsipareigojimų turėtoja. Kitaip tariant, pasikeičia savininkas, tačiau bendrovė ir jos santykiai su sutarčių šalimis iš esmės lieka nepakitę. „Dėl to pirkėjas kartu perima ir visą bendrovės istoriją, įskaitant rizikas, kurios sandorio metu gali būti dar nežinomos“, – atkreipia dėmesį „Cobalt“ asocijuota teisininkė.
Turto sandorio atveju pirkėjas įsigyja pasirinktą verslą ar jo dalį, tačiau ne patį juridinį asmenį. Šalys gali pasirinkti, kokį turtą, teises, sutartis ir kitus verslo elementus pirkėjas perims, o kas liks pardavėjui. Tai suteikia daugiau lankstumo, tačiau kartu reikalauja įvertinti kiekvieną perduodamą elementą ir jam taikomus perleidimo reikalavimus.
Argumentai rinktis akcijų sandorį
Akcijų sandoris racionaliausias, kai pirkėjas siekia perimti veikiantį verslą kaip visumą ir išlaikyti jo tęstinumą. Bendrovės savininkas pasikeičia, tačiau jos turtas, sutartys, darbuotojai ir kiti veiklos elementai lieka toje pačioje struktūroje.
Ši struktūra ypač tinkama, kai verslo vertė slypi ne atskiruose turtiniuose vienetuose, o jų tarpusavio ryšyje – klientų ir tiekėjų santykiuose, darbuotojų kompetencijoje, prekės ženkle, technologijoje ar ilgalaikėse sutartyse. Dėl to akcijų sandoriai ypač paplitę technologijų sektoriuje. Jie patrauklūs ir tada, kai bendrovė turi daug sutarčių ar veiklai būtinų licencijų, nes jų nereikia kiekvienos atskirai perleisti pirkėjui. Vis dėlto kai kuriose sutartyse gali būti numatytos kontrolės pasikeitimo sąlygos – jos gali įpareigoti apie akcininko pasikeitimą informuoti kitą šalį, gauti jos sutikimą ar suteikti jai teisę nutraukti sutartį.
Pagrindinis trūkumas – kartu su verslu perimama ir jo istorija. Pirkėjas gali paveldėti neatskleistas skolas, mokestines rizikas, ginčus ar kitus istorinius įsipareigojimus. Todėl ypač svarbus išsamus teisinis ir finansinis patikrinimas (angl. due diligence), o nustatytos rizikos paprastai valdomos sandorio dokumentuose numatytomis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, pardavėjo garantijomis ar kainos koregavimo mechanizmais.
Argumentai rinktis turto sandorį
Turto sandoris racionaliausias, kai pirkėjas siekia įsigyti konkretų verslą ar jo dalį, bet nebūtinai visą juridinį asmenį. Pagrindinis jo privalumas – galimybė pasirinkti perimamą turtą, teises, sutartis ar kitus verslo elementus ir iš esmės atsiriboti nuo pardavėjo istorinių įsipareigojimų.
Ši struktūra ypač tinkama, kai pardavėjas vykdo kelias skirtingas veiklas, o pirkėją domina tik konkreti verslo dalis, produktų linija ar turto grupė. Turto sandoris tinka ir tada, kai bendrovė turi reikšmingų istorinių rizikų, pavyzdžiui, ginčų ar mokestinių įsipareigojimų, kurių pirkėjas nenori perimti. Energetikos ir infrastruktūros sektoriuose ši struktūra taip pat dažnai pasirenkama įsigyjant konkrečius projektus ar turto objektus.
Pagrindinis trūkumas – sudėtingesnis perleidimo procesas. Atskirai gali tekti perleisti sutartis, perregistruoti turtą, perduoti intelektinę nuosavybę ar gauti trečiųjų asmenų sutikimus. Tam tikruose reguliuojamuose sektoriuose licencijų ar leidimų perkėlimo galimybės gali būti ribotos, todėl praktiškesnis kartais gali būti akcijų sandoris.
„Akcijų sandoris įprastai yra paprastesnis tuo, kad juridinis asmuo ir jo santykiai su klientais, darbuotojais ir partneriais išlieka nepakitę. Tačiau kartu pirkėjas perima ir visą bendrovės sukauptą istorinę riziką. Turto sandoris suteikia daugiau pasirinkimo, ką perimti, tačiau atskirus verslo elementus reikia įvertinti ir perkelti į pirkėjo struktūrą. Dėl to toks sandoris dažnai reikalauja daugiau darbo, laiko ir koordinavimo“, – sako R.Iškauskaitė.
Ką dar svarbu žinoti iš teisės perspektyvos
Turto sandoris Lietuvoje savaime nereiškia visiško atsiribojimo nuo pardavėjo įsipareigojimų. Kai perleidžiami ne pavieniai turto vienetai, o visa įmonė ar esminė jos dalis, gali būti taikomos papildomos kreditorių apsaugos taisyklės ir pirkėjui kilti tam tikrų pareigų. Todėl svarbu iš anksto įvertinti, kokios apimties verslas faktiškai yra perleidžiamas.
Akcijų sandoryje darbuotojų padėtis ir sutartiniai santykiai paprastai nesikeičia, nes darbdavys išlieka tas pats juridinis asmuo. Turto sandorio atveju gali prireikti papildomo koordinavimo su kontrahentais, darbuotojais ar finansuotojais, todėl gali didėti ir sandorio trukmė, ir jo kaštai.
Lietuvos teismų praktika nuosekliai pabrėžia, kad vertinant sandorį lemiamas yra ne formalus jo pavadinimas, o tikrasis turinys, šalių valia ir siekiamas ekonominis rezultatas. Tai reiškia, kad keli atskiri turto pardavimo sandoriai tam tikrais atvejais gali būti vertinami kaip visos įmonės ar esminės jos dalies perleidimas. Todėl svarbu, kad pasirinkta sandorio forma atitiktų faktinį jo turinį.
„Nėra universalaus atsakymo, kuris sandorio modelis geresnis. Akcijų sandoris suteikia paprastumą ir išlaiko verslo tęstinumą, tačiau kartu perkelia ir istorinę riziką. Turto sandoris leidžia pirkėjui atsirinkti, ką jis perima, tačiau reikalauja daugiau laiko, kaštų ir koordinavimo. Pirmiausia reikia aiškiai atsakyti, ką iš tikrųjų norima įsigyti, o tuomet įvertinti rizikas ir praktines sandorio įgyvendinimo kliūtis“, – pabrėžia „Cobalt“ asocijuota teisininkė R.Iškauskaitė.
