Seulas ir Tokijas yra įsitraukę į prekybos ir diplomatinį ginčą nuo to tada, kai liepos pradžioje Tokijas įvedė griežtesnius eksporto apribojimus trims cheminėms medžiagoms, būtinoms gaminti svarbiausius Pietų Korėjos bendrovių, tokių kaip „Samsung“ ir LG, gaminius – atminties mikroschemas ir aukšto technologinio lygio ekranus.
Apribojimai įvesti, kai Pietų Korėjos teismai priėmė kelias nutartis, įpareigojančias Japonijos įmones sumokėti kompensacijas už priverstinį pietų korėjiečių darbą Antrojo pasaulinio karo metu.
Abi kaimynės pašalino viena kitą ir iš savo „baltųjų sąrašų“, į kuriuos įtraukiami patikimi prekybos partneriai, o Pietų Korėja nusprendė neatnaujinti dalijimosi žvalgybine informacija pakto.
„Japonijos eksporto apribojimai trims prekėms yra paskatinti politinių motyvų, susijusių su Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl priverstinio darbo“, – spaudos konferencijoje pareiškė Pietų Korėjos prekybos ministrė Yoo Myung-Hee.
„Siekiamas poveikis Pietų Korėjai... pažeidžia PPO principus, draudžiančius diskriminacinę praktiką“, – pridūrė ministrė.
Pasak ministrės, atsižvelgiant į tai, kad Pietų Korėja yra labai svarbi atminties mikroschemų ir ekranų tiekėja, apribojimai sukėlė „didelį neapibrėžtumą“ viso pasaulio ekonomikoje.
Yoo Myung-Hee teigė, kad Pietų Korėja prašys dvišalių konsultacijų PPO kaip pirmąjį žingsnį problemai išspręsti.
Tokijas teigia, kad eksporto apribojimai buvo būtini dėl „pasitikėjimo praradimo“ santykiuose su Seulu. Taip pat jis kaltina Pietų Korėją netinkamai tvarkant pavojingų medžiagų eksportą iš Japonijos.
Visgi Seulas tvirtina, kad tai yra atsakomasis žingsnis reaguojant į istorinius ginčus.
Tokijas yra pareiškęs, kad visi karo kompensacijų klausimai buvo išspręsti pagal 1965 metų sutartį, kuria buvo atkurti diplomatiniai ryšiai, įskaitant maždaug 800 mln. JAV dolerių dotacijų paketą ir pigias paskolas buvusiai kolonijai.
Seulas į tai atsako, kad 1965 metų susitarimas nepanaikino fizinių asmenų teisės reikalauti kompensacijų.
