2026-08-13 10:34

Pirmuoju etapu Latvijoje planuojama nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją

Pirmuoju etapu Latvijoje pagrindinę europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ trasą planuojama nutiesti esamu mastu. Šis etapas numato tarpvalstybinės „Rail Baltica“ jungties nuo Lietuvos iki sienos su Estija nutiesimą, taip pat statybos darbų užbaigimą Rygos oro uoste ir Rygos centrinės stoties pietinėje dalyje, siekiant užtikrinti „Rail Baltica“ jungties su esamu geležinkelių tinklu galimybę, trečiadienį po „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo teminio komiteto posėdžio žiniasklaidai pranešė transporto ministras Rihardas Kozlovskis.
„Rail Baltica“ europinės vėžės bėgių tiesimas
„Rail Baltica“ europinės vėžės bėgių tiesimas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Jis pranešė, kad trečiadienį komitetas išklausė ataskaitą apie išsamaus „Rail Baltica“ projekto vertinimo rezultatus, kurioje apibendrinti trys scenarijai.

„Vienas iš scenarijų – tęsti tai, kas pradėta, kaip buvo iki šiol, tačiau tai neįmanoma. Antrasis scenarijus – persvarstyti ir sumažinti reikalavimus, o trečiasis scenarijus – nedelsiant nutraukti bet kokius tolesnius veiksmus“, – pranešė jis.

Jo teigimu, būtina siekti projekto optimizavimo, t. y. statyti ir finansuoti tik techniškai būtiniausią dalį, o ne „finansuoti įvairias vizijas ir, tam tikra prasme, svajones“.

Ministras pirmininkas Andris Kulbergas pareiškė, kad Latvijai reikalinga „minimali programa“ arba bazinis scenarijus. Transporto ministerija iki rugsėjo 15 d. turi parengti pasiūlymus, kaip sumažinti techninius reikalavimus ir reikalavimus statybinėms medžiagoms pagal esamą „Rail Baltica“ pirmojo etapo apimtį iki minimalaus lygio, reikalingo funkcionalios ir nuolat eksploatuojamos geležinkelio linijos sukūrimui.

„Kitaip tariant, mes siekiame minimumo, kad suprastume, ką galime pastatyti, o ko – ne“, – teigė premjeras.

Jis pridūrė, kad, atsižvelgiant į konsultantų pateiktus vertinimus dėl projekto išlaidų, Finansų ministerija, Valstybės iždas, Transporto ministerija ir Ekonomikos ministerija iki rugsėjo 15 d. turi įvertinti galimus finansavimo iš valstybės biudžeto mastus „Rail Baltica“ įgyvendinimui ateinančiais metais, taip pat kitus finansavimo šaltinius ir investicijų pritraukimo galimybes.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad „Rail Baltica“ projektas apima karinį mobilumą, todėl galima pritraukti karinį finansavimą, kas iki šiol nebuvo tiesiogiai numatyta. „Reikia mąstyti netradiciškai, kokių dar yra galimybių, nes Europa kitame [finansiniame] pakete nesuteiks pakankamai lėšų šiam projektui įgyvendinti“, – pabrėžė A. Kulbergas.

Transporto ministerija pranešė, kad trečiadienį „Rail Baltica“ išsamaus vertinimo rezultatus pristatė konsultantai iš „Alvarez & Marsal Infrastructure & Capital Projects“, kurie paaiškino esamų problemų priežastis ir pateikė pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų.

„Rail Baltica“ projekto vertinime padaryta išvada, kad, jei projektas bus tęsiamas taip pat, kaip iki šiol, išlaidos Latvijos projekto atkarpai gali žymiai išaugti, o jo įgyvendinimas vien tik pasinaudojant turimu ES finansavimu bus neįmanomas. Be to, konsultantai priėjo prie išvados, kad toliau valdant projektą taip, kaip iki šiol – be aiškiai apibrėžto vieno atsakingo asmens ir be patyrusios tokio masto projektuose komandos – sėkmingas projekto įgyvendinimas yra mažai tikėtinas.

Ministerija pažymi, kad konsultacinė įmonė „Alvarez & Marsal“ siūlo pirmiausia priimti sprendimą dėl metinio finansavimo dydžio, kurį artimiausiais metais bus galima skirti šio projekto įgyvendinimui iš valstybės biudžeto. Po to, konsultantų nuomone, būtina pasikonsultuoti su Estija, Lietuva ir Europos Komisija, susitarus dėl minimalių techninių reikalavimų projektui, visų pirma susijusių su maksimaliu važiavimo greičiu.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą