Sukčiavimo mastai nemažėja: 15min ketvirtadienį skelbė, kad vien per parą fiksuoti šeši stambūs sukčiavimo atvejai, išviliota beveik 150 tūkst. eurų.
Policijos duomenimis, kasmet nuostoliai siekia milijonus: 2025 m. sukčių padaryta žala siekė 34 mln. eurų, iki šiol – jau virš 4 mln. eurų.
Nors smulkių sukčiavimų skaičius mažėja, tendencija kelia susirūpinimą – žala auga.
Sukčiavimo bylų ištyrimas kol kas gan ribotas – apie 25 proc., nes daugelis nusikaltimų vykdoma iš užsienio šalių, o tai apsunkina tyrimus.
Dažniausiai gyventojai apgaudinėjami skambučiais, apsimetant telekomunikacijų operatoriais, elektros tinklų darbuotojais, bankų ar policijos pareigūnais.
Paveikiami ypač vyresnio amžiaus žmonės: tarp nukentėjusių – ir 1939, ir 1940 m. gimę asmenys, kurių nepasiekia policijos žinutės socialiniuose tinkluose.
„Prevencinė žinia – neinvestuoti, neatsiliepti, nekalbėti su rusiškai kalbančiais asmenimis – veikia“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko.
Tačiau nusikaltėliai prisitaiko ir keičia savo modus operandi.
Kaip ir minėta, pastarosiomis savaitėmis jie jau siūlo investuoti į auksą grynaisiais pinigais, atsiunčia kurjerius jų pasiimti, esą „pasaugoti“.
„Šiuo metu aktyviai skleidžiame žinutes: jeigu išgirstate rusiškai kalbantį – dėkite ragelį“, – patarė O. Plesko 15min tiesioginės transliacijos laidoje, kur buvo pristatyti praėjusių metų policijos veiklos rezultatai.
Tačiau, pasak O.Plesko, sukčiai mokosi, samdo lietuviškai kalbančius darbuotojus ir pasitelkia dirbtinį intelektą, kad pokalbius pradėtų lietuvių kalba.
Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas taip pat pabrėžė, kad nusikalstamas pasaulis prisitaiko, o gyvo vertimo (realaus laiko) programėlės vis tobulėja.
„Suprantame, kad lietuvių kalba iki šiol apsaugojo nuo išorinio pasaulio, tačiau artimiausiu metu tokios privilegijos greičiausiai nebus“, – konstatavo A.Paulauskas.
A.Paulauskas pripažino su nerimu laukiantis ir II pensijų pakopos fondų reformos laikotarpio, kai lėšos bus sugrąžinamos į šimtus tūkstančių sąskaitų.
„Turbūt kalbame apie milijardines sumas. Nusikalstamas pasaulis puikiai žino pajamų deklaravimo laikotarpius, dažnai tuo metu daugėja skambučių, apsimetant VMI atstovais, net kuriami kloniniai tinklalapiai, kad suklaidintų žmones“, – apie sukčių prisitaikymą prie aplinkybių kalbėjo A.Paulauskas.
Sukčiavimo verslas, anot A.Paulausko, nauja, didžiulė auganti rinka.
„Didžiausiuose centruose dirba šimtai, kartais ir tūkstančiai darbuotojų, generuojančių milžiniškas pajamas. Savaitgaliais jie ilsisi – nukentėjusiųjų mažiau, policija gali trumpam atsikvėpti, bet pirmadieniais pasipila skambučių lavina“, – pasakojo A.Paulauskas.
Jis pabrėžė, kad nors Ryšių reguliavimo tarnyba aktyviai blokuoja netikrų skambučių srautus, ne visada pavyksta sustabdyti nusikaltėlius.
Policijos apžvalgos duomenimis, 2025 m. užregistruotos 2 838 nusikalstamos veikos, padarytos elektroninėje erdvėje – tai 28,4 proc. mažiau nei 2024 m. (1 128 atvejais mažiau).
Elektroninėje erdvėje padarytos nusikalstamos veikos sudarė apie 7 proc. visų policijos registruotų nusikaltimų.
Daugiausia tokių nusikalstamų veikų 2025 m. sudarė:
-
Sukčiavimas – 1 335 atvejai
-
Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas – 448
-
Neteisėtas prisijungimas prie informacinių sistemų – 367
-
Disponavimas pornografinio turinio dalykais – 329
-
Elektroninių mokėjimo priemonių klastojimas ar neteisėtas disponavimas – 217
