Šie parkai iki šiol stovi beveik tušti, nors į jų infrastruktūrą investuota šimtai milijonų litų, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Kai kurių miestų valdžia svarsto, ar tikrai LEZ sąlygos būtų palankesnės investuotojams. Savivaldybės turi per rugpjūtį apsispręsti, ar sutinka keisti pramonės parkų paskirtį.
Jei sprendimas dėl LEZ statuso suteikimo pramonės parkams būtų priimtas, greta jau veikiančių Klaipėdos LEZ (412 ha) ir Kauno LEZ (534 ha) Lietuvoje atsirastų dar 600 ha ploto LEZ teritorijų, kuriose jau būtų įrengta infrastruktūra – nutiesti keliai, elektros, vandentiekio tinklai, kuriems įrengti vien iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skirta kone 100 mln. Lt, o iš valstybės biudžeto – dar 7 mln. Lt.
„Per metus į kiekvieną parką tikimės pritraukti ne mažiau kaip 1–2 investuotojus, o iš viso į naujas pramonės zonas per 14 metų ketinama pritraukti 132 įmones“, – planuoja Ūkio ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėja Skirmantė Venalienė.
