Sekite 15min Google
Tuo pat metu Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. birželį Lietuvoje buvo 35 354 laisvos darbo vietos.
Labiausiai darbuotojų trūksta apdirbamojoje gamyboje, transporto ir saugojimo, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose.
Į daugelį šių darbo vietų įmonės ilgą laiką neranda vietos darbuotojų.
Tuščia darbo vieta nuo administracinio ribojimo neužsipildo
Smūgis regionų pramonei
Išnaudojus kvotą, viena pagrindinių likusių galimybių įdarbinti užsienietį – įsipareigoti jam mokėti ne mažiau kaip 1,2 šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Šiuo metu tai sudaro 2 893,68 euro per mėnesį.
Ką toks reikalavimas reikštų praktiškai, rodo vienos regione veikiančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narės pavyzdys.
Pasaulinėje rinkoje konkuruojanti bendrovė šiuo metu galėtų įdarbinti beveik šimtą vamzdininkų, surinkėjų, suvirintojų, pastolių montuotojų ir metalo konstrukcijų dažytojų.
Įmonės vertinimu, dėl nustatyto slenksčio visą gamybos darbuotojų atlygio sistemą tektų kilstelėti apie 20 proc.
Naujai priimtam užsieniečiui nustačius gerokai didesnį atlygį nei tokį patį darbą atliekantiems esamiems darbuotojams, darbdaviui tektų peržiūrėti ne vien naujo darbuotojo, bet ir šimtų analogišką darbą dirbančių žmonių atlyginimus.
Didesnio atlygio tuomet pagrįstai tikėtųsi ir specialistai bei vadovai.
Pasaulinėje rinkoje konkuruojanti bendrovė tokio sąnaudų šuolio negalėtų automatiškai perkelti užsakovams.
Todėl pasekmė būtų ne visuotinis atlyginimų augimas, o prarasti užsakymai, sustabdytos investicijos, mažesnės gamybos apimtys, o kai kurioms įmonėms – net veiklos stabdymas.
LPK įspėja, kad didžiausia rizika kyla eksportuojančioms įmonėms. Jos konkuruoja pasaulinėje rinkoje ir negali augančių sąnaudų paprasčiausiai perkelti į produkcijos kainas.
„Tuščia darbo vieta nuo administracinio ribojimo neužsipildo. Kai įmonė mėnesių mėnesiais neranda suvirintojo, staklių operatoriaus ar kito reikalingo specialisto, užsienio darbuotojas nėra pigesnė alternatyva Lietuvos žmogui – dažnai tai vienintelė galimybė įvykdyti užsakymą. O užsakymas nelauks: jeigu jo neįvykdys Lietuvos įmonė, jis atiteks kitos šalies gamyklai. Kartu iš Lietuvos iškeliaus pajamos, investicijos ir mokesčiai, o ilgainiui gali kilti grėsmė ir jau esamoms darbo vietoms“, – sako LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.
Užsienio darbuotojas – ne pigesnė alternatyva
Panevėžyje veikiančios „Metalistas Group“ įmonės šiuo metu galėtų įdarbinti 20 kvalifikuotų darbuotojų – suvirintojų-surinkėjų, staklių operatorių, šlapio dažymo specialistų ir kitų profesijų atstovų. Užsienio šalių specialistai sudaro apie ketvirtadalį visų grupės darbuotojų.
Pasak „Metalistas Group“ valdybos pirmininko ir direktoriaus Manto Gudo, užsienio darbuotojo samdymo kaina neapsiriboja atlyginimu. Įmonė turi padengti darbuotojo paieškos, atrankos, dokumentų, kelionės, apgyvendinimo, integracijos ir mokymo išlaidas. Pirmaisiais mėnesiais dažnai žymiai mažesnis būna ir naujo darbuotojo našumas.
„Viską įvertinus ir suskaičiavus, supranti, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas nėra tikrai joks taupymas, atvirkščiai, tai sukimasis iš padėties, o prioritetas visada išlieka vietinis specialistas, kurių rinkoje tiesiog nepakanka“, – sako M. Gudas.
Sprendimų reikia dabar
LPK kartu su Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į Vyriausybę ir atsakingas ministerijas.
Šiemet nustatyta kvota sudaro tik 0,9 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus, nors įstatymas leidžia ją padidinti iki 1,4 proc. Todėl verslo organizacijos ragina Vyriausybę nedelsiant pasinaudoti šia galimybe, apsaugoti jau pradėtas įdarbinimo procedūras ir kompensuoti kvotos dalį, panaudotą dar 2025 metais pradėtiems prašymams.
Panaudotų kvotos vienetų skaičius neparodo, kiek naujų darbuotojų iš tikrųjų atvyko į Lietuvą. Tas pats žmogus dėl pakartotinio prašymo, darbdavio pakeitimo ar grįžimo po pertraukos per metus gali panaudoti daugiau nei vieną kvotos vienetą. Todėl verslo organizacijos siūlo taikyti principą „vienas žmogus – vienas kvotos vienetas per metus“ ir viešai paskelbti išsamią kvotos panaudojimo statistiką.
LPK taip pat siūlo 2 893,68 euro slenkstį sieti su konkrečios profesijos, sektoriaus ar regiono atlygiu arba grąžinti darbo rinkos testą. Jeigu Lietuvoje nėra reikiamos kvalifikacijos darbuotojo, įmonei turėtų būti leidžiama įdarbinti užsienietį už tokį patį atlygį, kokį už tą patį darbą gauna vietos darbuotojai.
„Jeigu Lietuva iš tiesų siekia iki 2035 metų pasivyti Suomiją, negalime stabdyti įmonių, kurios jau šiandien turi užsakymų ir galėtų kurti daugiau vertės. Investicijos į technologijas, automatizavimą ir darbuotojų rengimą yra ilgalaikis atsakymas į darbuotojų trūkumą, tačiau jų rezultatai neatsiras per kelis mėnesius. Dabar reikia sprendimo, kuris leistų įmonėms tęsti gamybą, investuoti ir išlaikyti darbo vietas Lietuvoje“, – pabrėžia R. Radavičienė.
