ES šiuo metu ieško būdų, ką daryti su vis didėjančiu Kinijos eksporto srautu, kuris, kritikų teigimu, remiamas dosniomis valstybės subsidijomis, taip pat tariamai nuvertinta valiuta, dėl kurios Kinijos produktai tampa pigesni.
Briuseliui sunkiai sekasi suformuluoti aiškią poziciją: Prancūzija jau seniai ragina laikytis griežtesnio požiūrio, o Vokietija, kurios įmonės yra labiau investavusios į Kiniją, tradiciškai laikosi atsargesnės pozicijos.
Bendroje spaudos konferencijoje su F. Merzu netoli Kelno po Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybių susitikimų E. Makronas sakė, kad „šiuo metu mus krečia“ Kinijos prekybos praktika. Todėl Paryžius ir Berlynas nori „iki rugsėjo parengti Prancūzijos ir Vokietijos veiksmų planą šiuo klausimu“, sakė Prancūzijos vadovas ir pridūrė, kad šį planą parengti buvo pavesta jų ekonomikos, finansų ir užsienio reikalų ministrams.
„Mes vėl labai ryžtingai sieksime sustiprinti Europos Komisijai suteiktus įgaliojimus, kad ji daug sparčiau vykdytų rinkos tyrimus ir taikytų šias priemones mūsų pramonės šakoms apsaugoti“, – pridūrė E. Macronas.
„Norime apsaugoti savo įmones ir pramonės šakas. Tai matėme chemijos pramonėje, matome staklių gamybos, automobilių sektoriuose ir daugelyje kitų sričių“, – sakė jis.
F. Merzas taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais ES prekybos deficitas su Kinija smarkiai didėjo. „Manau, savaime suprantama, kad turime išspręsti šį disbalansą, nes jis daromas mūsų pramonės sąskaita“, – sakė jis.
ES prekybos prekėmis su Kinija deficitas pernai pasiekė apie 360 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad ES iš šios Azijos šalies importavo kur kas daugiau, nei į ją eksportavo.
Kalbėdamas apie įtarimus, kad Kinijos juanis yra nuvertintas, E. Macronas paragino pradėti dialogą su Pekinu „dėl valiutų kursų ir finansų rinkų atvėrimo“.
Vokietijos lyderis pridūrė, kad „jei Kinijos valiuta šiuo metu yra teisingai įvertinta, nėra priežasties neleisti jos laisvai konvertuoti prekybos tikslais“.