AFT pareiškime teigiama, kad agentūra išleido 9,996 mlrd. eurų vertės ilgalaikių obligacijų, iš kurių šiek tiek mažiau nei pusė – už 4,972 mlrd. eurų – yra 10 metų trukmės obligacijos, kurių palūkanų norma yra minus 0,13 procento.
Agentūra taip pat išleido 2,05 mlrd. eurų vertės 15 metų trukmės obligacijų, kurių palūkanų norma yra 0,23 proc., bei 2,974 mlrd. eurų vertės 30 metų trukmės obligacijų, kurių palūkanų noma yra 0,8 procento.
Tai yra pirmas kartas, kai Prancūzija, antra pagal dydį euro zonos ekonomika, išleido skolos vertybinių popierių su neigiamomis palūkanomis, nors daugelis kitų euro zonos šalių, ypač Austrija, Vokietija ir Nyderlandai, jau apmokestina investuotojus, perkančius jų obligacijas.
Oficialios palūkanų normos 19-a narių turinčioje euro zonoje išlieka neigiamos jau nuo 2014 metų, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažino pagrindinę palūkanų normą naudojantis indėlių galimybėmis iki minus 0,1 procento.
Nuo tada ECB toliau mažino šią palūkanų normą ir šiuo metu ji siekia minus 0,4 procento.
Visgi po to, kai ECB vadovas Mario Draghi praeitą mėnesį užsiminė apie galimybę švelninti pinigų politiką, Europos saugiausių obligacijų pelningumas, arba grąža investuotojams, ėmė mažėti.
Antrinėse rinkose, kuriose skolos vertybiniai popieriai perleidžiami naujiems savininkams, 10 metų trukmės Prancūzijos vyriausybės obligacijų pajamingumas birželio mėnesio viduryje persirito į neigiamą pusę.
Už euro zonos ribų Europos Sąjungos (ES) valstybės narės Švedija ir Danija taip pat taiko neigiamas palūkanų normas, kaip ir blokui nepriklausanti Šveicarija.
Ekonomiškai silpnesnės euro zonos narės Graikija ir Italija vis dar yra priverstos mokėti daugiau nei 2 proc. palūkanas, kad rastų pirkėjų savo obligacijoms.
Analitikai prognozuoja, kad vertybinių popierių pelningumas Europoje ir toliau mažės, nes tikimasi, kad M.Draghi įpėdinė, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, stiprins ekonomines paskatas arba mažindama palūkanų normas, arba per kiekybinio skatinimo programas.
Visgi perėjimas prie gilesnio neigiamo pelningumo kelia susirūpinimą dėl to, kad Europa gali pasekti Japonijos pėdomis, kuri susiduria su sunkumais atgaivindama infliaciją ir augimą.
