Sekite 15min Google
Žemės ūkio ministerijos trečiadienį paskelbtais duomenimis, bendras vyno gamybos lygis sieks apie 35 mln. hektolitrų. Tai 2 proc. mažiau nei 2025-aisiais bei 14 proc. mažiau už 2021–2025 metų vidurkį.
Tarptautinės vynuogininkystės ir vyndarystės organizacijos (OIV), stebinčios pasaulinius vyno gamybos bei vartojimo rodiklius, duomenimis, Prancūzijoje jau pernai buvo užfiksuota mažiausia produkcija nuo 1957 metų.
Šį naujausią nuosmukį lėmė ne tik karšti orai, kuriuos kiek sušvelnino pastarojo meto lietūs, bet ir sumažėjęs vynuogynų plotas, kuris per metus susitraukė 1,9 proc.
Kai kuriuose pietiniuose regionuose, 2025-aisiais nukentėjusiuose nuo karščių, gamybos apimtys šiemet vis dėlto išaugo, ypač Bordo regione. Nors ten vynuogynų plotai sumažėjo 5 proc., produkcijos kiekis turėtų būti 10 proc. didesnis nei 2025-aisiais, tačiau vis dar 11 proc. mažesnis už 2021–2025 metų vidurkį.
Pietvakarių regione gamybos augimas siekia apie 12 proc., o tai iš esmės reiškia grįžimą prie ankstesnio ketverių metų vidurkio.
Šampanės regionui sekėsi prasčiau, nes augintojai buvo priversti derlių nuimti itin anksti dėl ekstremalaus karščio, paspartinusio cukraus kaupimąsi ir, atitinkamai, natūralią alkoholio gamybą.
Derliaus nuėmimas ten baigėsi rugsėjį – pirmą kartą per ilgą laiką, o gamybos apimtys sumažėjo perpus, palyginti su praėjusiais metais bei penkerių metų vidurkiu.
„Tai tokio lygio nevienalytiškumas, kokio niekada anksčiau nesu patyręs“, – sakė agentūros „FranceAgriMer“ patariamosios tarybos pirmininkas ir vyndarys Jerome'as Despey (Žeromas Despi).
Jo teigimu, pietuose „vynmedžiai pasirodė esą atsparesni klimatui“, nes ankstesnės intensyvaus karščio bangos paskatino augintojus adaptuoti vynuogynų priežiūrą, pavyzdžiui, paliekant daugiau lapų, saugančių vynuoges nuo tiesioginių saulės spindulių. Pietiniuose regionuose taip pat gausiau lijo.
Ministerija ir pramonės atstovai pabrėžė bendrą „puikią derliaus būklę“, nes išvengta grybelinių bei kitų su drėgme susijusių ligų.
