„Jei kas perka iš kokios įmonės, pavyzdžiui, „Rokiškio sūrio“ ar kitos, „Rokiškio sūris“ suteikia 5 proc. ar kitokią nuolaidą (prekybos tinklui – BNS) – tos apimtys ir padidėjo“, – BNS aiškino tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė.
Tyrimą atlikusios Konkurencijos tarybos išvadose rašoma, jog kai kuriose prekybos tinklų sutartyse su tiekėjais, šie įpareigojami visiems prekybos centrams produkciją parduoti vienoda kaina. Taryba tai siūlo drausti įstatymu.
Taryba taip pat pastebėjo, jog nuo 2010-ųjų balandžio, kai įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kai kuriose sutartyse atsirado naujas punktas „pirkėjui suteikiama fiksuota komercinė nuolaida“. Anot tarybos, tikėtina, kad tokia „nuolaida“ iš tiesų pakeitė anksčiau taikytus mokesčius.
Konkurencijos taryba įvertino, kokį poveikį turėjo pernai balandį įsigaliojęs Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.
Pagal naująjį įstatymą, Lietuvoje šiuo metu draudžiama reikalauti tiekėjo mokėti už sutikimą pradėti prekiauti jo prekėmis (vadinamieji įėjimo mokesčiai), kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar mažesnį nei tikėtasi pelną, taip pat kompensuoti mažmeninės prekybos įmonių patiriamas veiklos išlaidas.
Preliminariais tarybos duomenimis, didžiųjų – „Maximos“, „Rimi“, „Iki“ ir „Norfos“ tinklų – mažmeninės prekybos maisto produktais prekybos tinklų rinkos dalis pernai sumažėjo iki 76,9 proc. (2009 metais – 81,6 proc.).
