Sekite 15min Google
„Išvada yra, kad Finansų ministerija šiek tiek stokoja pagarbos komitetui, nes jeigu tos pačios bėdos kartojasi, arba jūs nesuprantate, ką darote, kuo aš netikiu, arba jums tiesiog dzin. Tas bet kuriuo atveju nėra gerai. Mums reikia ateičiai išsireikalauti biudžeto normalia forma – Excel‘is ateina, mes matytume po skaičiais formules, matytume lengvai, dėl ko deficitas didėja“, – komiteto posėdyje kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Raimondas Kuodis.
„Mes tikrai norime matyti skaičius, lenteles. Grafikai visi labai gražūs, už tai aš jus giriu, čia viskas puikiai, mes tuo naudojamės. Tačiau mūsų komitetui reikia šiek tiek giliau“, – antrino BFK pirmininkas Algirdas Sysas.
BFK pirmininkas taip pat teigė, kad komiteto nariai turi susipažinti ir su Finansų ministerijai pavaldžioms įstaigoms numatytu finansavimu bei matyti konkrečius pajamų surinkimo priemonių šaltinius, skaičius apie asignavimų valdytojų sutaupymus.
Kaip anksčiau pristatė Finansų ministerija, būtent asignavimus gaunančioms įstaigoms suformuluota užduotis sumažinti turimus asignavimus 0,5 proc., kas, prognozuojama, valstybės biudžete leistų sutaupyti apie 90 mln. eurų.
Nustebo, kodėl iš pajamų mokesčio surenkama mažiau nei iš vartojimo mokesčių
Parlamentarai taip pat aiškinosi, kodėl biudžeto pristatyme nurodyta, jog kitąmet į valstybės biudžetą planuojama surinkti suma iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kurie yra vartojimo mokesčiai, yra gerokai didesnė nei pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Pagal ministerijos pristatymą, numatytos pajamos iš akcizų sudaro 2,56 mlrd. eurų, iš PVM – 8,33 mlrd. eurų, o iš GPM – 4,36 mlrd. eurų.
Numatyta, kad kitąmet biudžeto pajamų surinkimui poveikį darys 2025 m. priimto mokestinių pakeitimų pasiūlymų paketas. Jame numatytas ir didesnis pajamų progresyvumas, priklausantis nuo bendro asmens pajamų lygio, kuris, prognozuojama, biudžetą papildys 206 mln. eurų.
„Iš PVM su akcizu surenkame dvigubai daugiau negu iš GPM. Ką tai rodo? Gyvulių ūkį rodo. Nė vienos skaidrės, ką su tuo darysime“, – kalbėjo konservatorius R.Kuodis.
Grafikai visi labai gražūs, už tai aš jus giriu, čia viskas puikiai, mes tuo naudojamės. Tačiau mūsų komitetui reikia šiek tiek giliau.
„Akcizo ir PVM pajamos vienos, o GPM... Koreliacijos jokios nėra. Kažkur lietuviai Marijos žemėje sugeba išleisti pinigų daugiau nei gauna. Šie dalykai turėtų matytis“, – šį klausimą taip pat kėlė BFK pirmininkas.
Dėmesys verslui
Liberalas Simonas Gentvilas finansų ministro T.Valio, pristačiusio valstybės biudžeto projektą, prašė išskirti penkias žinutes Lietuvos verslui.
Šis, atsakydamas, išskyrė vartojimo skatinimą ir išlaikymą, mokesčių pastovumą, prioritetą regionams, ministerijai pavaldaus nacionalinio plėtros banko ILTE priemones ir bendradarbiavimą su verslu.
„Mes tikrai svarstome atliepti jų vertinimus, pasiūlymus dėl eilės mokesčių politikos ir tame tarpe ir kitų priemonių įgyvendinimo, susijusių su „Omnibus“ direktyva, su kitais mokestinės aplinkos gerinimais, kas pagerintų bendrą ES konkurencingumą“, – kalbėjo ministras.
Klausimai dėl gynybos finansavimo
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LŽVS-KŠS) frakcijos narys Valius Ąžuolas aiškinosi, kaip T.Valys vertina gynybos lėšų panaudojimą bei NATO susitarimą iš 5 proc. BVP gynybai 1,5 proc. BVP skirti dvigubai paskirčiai, vidiniam saugumui.
Ministras tikino, kad lėšų panaudojimas yra kontroliuojamas, keliami su juo susiję klausimai.
Jis teigė, kad tiek iš krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, tiek iš Gynybos resursų agentūros ir kitų atsakingų asmenų gaunami išsamūs paaiškinimai.
„Mums tiesiog belieka pasitikėti profesionalais, kurie yra atsakingi už šią sritį. Tai nereiškia, kad mes nekeliame klausimų dėl atsakingumo lėšų panaudojimo. Aš asmeniškai visiškai palaikau galimybę tą 1,5 proc. alokuoti vidaus saugumui, dvigubai paskirčiai, mes taip pat esame numatę tai numatę asignavimų biudžete“, – kalbėjo jis.
Be to, T.Valys išreiškė palaikymą NATO susitarimui bei pažymėjo, kad finansavimo alokavimas dvigubos paskirties, vidaus saugumui, pavyzdžiui, karo ligoninių steigimui, yra numatytas tarp asignavimų.
„Mes tikrai ateityje skatinsime vis daugiau dvigubos paskirties finansavimo objektų, karinio mobilumo infrastruktūros kūrimo derinant su civiline infrastruktūra“, – pridūrė ministras.
Akcizų didinimo stabdymas – negarantuota priemonė
Konservatorius Mindaugas Lingė BFK posėdyje kėlė klausimą dėl laikino akcizų didinimo stabdymo. Pasak politiko, nors jis numatytas, pajamos į biudžetą vis tiek įskaičiuojamos, tarsi jo nebūtų.
Finansų viceministrė Lineta Jakimavičienė akcentavo, kad ši priemonė yra politinės valios klausimas, todėl neatmetama, kad suma gali keistis.
„Vyriausybės programoje įrašyta, todėl ir rizikų analizėje įvertinta, kaip labiausiai tikėtinas dalykas, nes ta politinė valia Vyriausybės programoje kaip ir išsakyta, tačiau ar ji bus išsakyta sausio mėnesį, liepos mėnesį, sunku vertinti. Ir pasakyti, kad visos pajamos yra neteisingos, aš nedrįsčiau“, – kalbėjo viceministrė.
Susikirto dėl posėdžio vedimo tvarkos
BFK pirmininkas A.Sysas komiteto posėdžio metu ramino konservatorių M.Lingę ir liberalą Simoną Gentvilą, kai jie, viduryje Finansų ministerijos atstovų atsakymų, ketino klausimus pakartoti.
„Mindaugai, aš paprašysiu, leiskite atsakyti. (...) Mindaugai, jūs ne vienas šio komiteto narys“, – M.Lingę ramino posėdžio pirmininkas.
„Aš uždaviau du klausimus ir labai prašau konkrečių atsakymų, bet jeigu į klausimus nėra atsakoma, aš turiu teisę jų reikalauti“, – jam atžėrė konservatorius.
Vis dėlto A.Sysas pažymėjo, kad visi posėdžio dalyviai turi laikytis bendros tvarkos ir išklausyti atsakymų iki galo.
„Pakentėkite truputį ir po to paprašysite, bet jūs viduryje pokalbio nutraukiate viceministrę. Tai nedaro jums pačiam garbės, nes spirgėti nereikia, visi gausime atsakymus. Aš tikrai nė vieno nesustabdau, kai jūs kalbate ir klausiate, bet jūs kažkodėl nutraukinėjate kitus. Tai lakykimės bendros tvarkos ir bus žymiai geriau“, – akcentavo socialdemokratas.
Tiesa, pirmininkui pastabų turėjo ir drausmintas S.Gentvilas.
„Gerbiamas pirmininke, jūs raminate komiteto narius, bet jūs neišreikalaujate finansų ministro atsakymų į konkrečius klausimus. (...) Jūs savo griežtumą nukreipiate į komiteto narius, ne į finansų ministrą“, – pažymėjo politikas.
Kitais metais biudžeto deficitas viršys 3 proc.
Kitais metais valstybės biudžeto pajamos augs 5,6 proc. ir sudarys 22,2 mlrd. eurų. Pasak finansų ministro, didžiausią biudžeto pajamų dalį suneša pridėtinės vertės mokestis (PVM) (8,3 mlrd. eurų) ir gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Tiesa, didės ne tik pajamos, bet ir išlaidos – jos pasieks 27,9 mlrd. eurų. Tuo metu valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. BVP ir viršys 3 proc. BVP Mastrichto kriterijų, kurio laikytis reikalauja Europos Komisija.
Beje, į šį skaičių neįskaičiuoti avansai, sumokėti už karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimą – ši suma bus įskaičiuota, kai karinė technika pasieks šalį. Minėtas išlaidas įskaičiavus, kitąmet valdžios sektoriaus deficitas sudarytų 4,8 proc. BVP.
Didėjantis deficitas lems ir didesnę valdžios sektoriaus skolą – prognozuojama, kad ji padidės nuo 43,8 iki 48,2 proc. BVP, o skolos aptarnavimas kitąmet kainuos apie 1,3 mlrd. eurų kaupimo principu, vertinant pagal susidariusias išlaidas, arba 1,1 mlrd. eurų pinigų principu, išlaidas apskaičiuojant pagal faktiškai atliekamus mokėjimus.
Šalies gynybai ir saugumui numatyta skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų. Palyginti su šiemet skirtu finansavimu, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) lėšos kitąmet didės 34,8 mln. eurų.
Ypatingą dėmesį ketinama skirti socialiniam žmonių saugumui, kuriam kitąmet papildomai numatoma skirti beveik 1,8 mlrd. eurų.
Įvertinus papildomos pensijos dalies didinimą iš „Sodros“, pensijų didinimui kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų.
Vidutinė senatvės pensija augs 10,4 proc., arba 78 eurais, ir sieks 825 eurus. Tuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidės 10,9 proc., arba 88 eurais, iki 895 eurų kitąmet. Šie pokyčiai, ministerijos duomenimis, palies 659 tūkst. žmonių.
Be to, papildomam socialinių išmokų indeksavimui numatyta skirti 142 mln. eurų.
Tuo metu dirbančiųjų pajamoms planuojama skirti 450,2 mln. eurų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet, palyginti su šių metų duomenimis, visiems jiems algos augs apie 7,5 proc., išskyrus teisėjų padėjėjus ir sekretorius, kurių darbo užmokestis, manoma, augs 5,7 proc.
Mokytojų atlyginimai į rankas augs nuo 92 iki 130 eurų, mokslo darbuotojų – nuo 132 iki 152 eurų, trenerių – 125 eurais, kultūros ir meno darbuotojų – 96 eurais, statutinių pareigūnų ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais, o teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 eurais.
Be to, minimalią mėnesinę algą (MMA) ateinančiais metais siūloma didinti 8 proc., nuo 1153 iki 1245 eurų (neatskaičius mokesčių).
Finansų ministerija skaičiuoja, kad gaunantys minimalią algą uždirbs 55,66 euro daugiau (į rankas).
Biudžeto projektas bus priimtas gruodį
Antradienį Seimui pristačius 2027 m. valstybės biudžeto projektą, vėliau jį svarstys Seimo komitetai, pagrindiniu paskirtas BFK.
Iki lapkričio 9 d. išvadas dėl parengto valstybės biudžeto projekto turės pateikti Lietuvos bankas ir nepriklausoma fiskalinė institucija – Valstybės kontrolė.
Iki lapkričio 10 d. bus laukiama pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų, piliečių, taip pat Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų. BFK gautus pasiūlymus ir išvadas planuoja apsvarstyti lapkričio 11 ir 13 d.
Pirmasis svarstymas Seimo posėdyje planuojamas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d. Valstybės biudžeto tvirtinimas numatomas gruodžio 8 d. (viename iš artimiausių posėdžių po antrojo svarstymo).
