Šešių finansinių kompanijų, gavusių milijardinės paramos iš valstybės, vadovybė vis dar leidžia sau skraidyti įmonių lėktuvais į verslo susitikimus ar net asmeniniais tikslais, praneša Associated Press.
Verslo klasės orlaiviai yra tikri darbo kabinetai ore, leidžiantys sutaupyti laiko, taigi – ir pinigų. Visgi kitos kompanijos atsisako tokių patogumų parduodamos lėktuvus arba juos nuomodamos oro bendrovėms..
Panašu, kad Volstrito verslo magnatai nejaučia tokio spaudimo taupyti ir didinti veiklos efektyvumą kaip didieji Detroito gamintojai.
Panašu, kad Volstrito verslo magnatai nejaučia tokio spaudimo taupyti ir didinti veiklos efektyvumą kaip didieji Detroito gamintojai.
Draudimo gigantui „American International Group“ (AIG), gavusiam 150 mln. dolerių valstybinės paramos, priklauso vienas didžiausių orlaivių parkų tarp kompanijų, kurioms valstybė ištiesė pagalbos ranką. Remiantis Federalinės Aviacijos administracijos duomenimis, šiuo metu „AIG“ priklauso septyni lėktuvai.
„Mūsų lėktuvai šiuo metu skraido pačiu taupiausiu režimu“, – teigė „AIG“ atstovas Nicholas J. Ashooh.
Kad sumažintų patiriamas išlaidas, kompanija jau pardavė du lėktuvus ir ketina atsisakyti dar keturių.
Tokia prabanga kainuoja nei daug, nei mažai – 20 tūkst. dolerių vien už kurą, kuris sudeginamas skrendant per visą šalį. Šią sumą dar padidina priežiūros, laikymo sąnaudos ir užmokestis pilotams.
Visose Jungtinėse Valstijose pastebimos privačių kompanijų lėktuvų atsisakymo tendencijos. Rugsėjį panaudotų orlaivių pasiūla JAV išaugo 52 proc.
Kai kurios JAV bendrovės apskritai negalvoja apie nuosavus lėktuvus. Pavyzdžiui, pagal „Intel“ veiklos nuostatus, ir korporacijos vadovybė, ir eiliniai darbuotojai darbiniams skrydžiams turi naudotis privačių oro bendrovių paslaugomis.
Visuomenės pasipiktinimą didžiųjų JAV korporacijų išlaidavimu sukėlė praėjusio mėnesio „Ford“, „General Motors“ ir „Chrysler“ vadovų kelionė privačiais lėktuvais į Vašingtoną prašyti valstybės paramos.
Atstovų rūmų nariui paklausus, kodėl šie nesinaudojo avialinijų paslaugomis ar nebandė kitais būdais sutaupyti, po kelių savaičių vykusį susitikimą su valdžios atstovais kompanijų vadovai pasiekė automobiliais.
Kyla klausimas, kodėl Volstrito magnatai linkę ignoruoti visuotinį taupymo vajų. Vienas iš aiškinimų yra tai, jog prašant Kongreso pagalbos, jiems apskritai neteko keliauti į Vašingtoną, todėl išvengė visuomenės dėmesio.
Associated Press atliko tyrimą, kuris atskleidžia Volstrito kompanijų turtuolių, gavusių valstybinės paramos, skraidymo įpročius.
Visose Jungtinėse Valstijose pastebimos privačių kompanijų lėktuvų atsisakymo tendencijos. Rugsėjį panaudotų orlaivių pasiūla JAV išaugo 52 proc.
„Citigroup“
Šiai kompanijai priklauso dukterinė bendrovė „Citiflight“, kuri rūpinasi vadovybės kelionėmis. „Citi“ atstovė Shannon Bell atsisakė komentuoti bendrovei priklausančio orlaivių parko dydį, tačiau teigė, jog per pastaruosius aštuonerius metus įmonė atsisakė dviejų trečdalių lėktuvų. Remiantis Federalinės Aviavijos administracijos duomenimis, dabar „Citi“ priklauso keturi lėktuvai ir vienas sraigtasparnis.
2007 m. tuometinis kompanijos vadovas Charlesas Prince‘as privačiais lėktuvais skraidė saugumo sumetimais. Per metus šie skrydžiai bendrovei atsiėjo 171 tūkst. dolerių. Dabartinis „Citi“ vadovas Vikramas Panditas tokias keliones padengia iš savo kišenės. Pasak Sh. Bell, įmonė pastaruoju metu vis dažniau naudojasi privačių oro bendrovių paslaugomis.
„Morgan Stanley“
Ši kompanija savo lėktuvų parką sumažino nuo trijų iki dviejų. 2007 m. „Morgan Stanley“ vadovo Johno Lake‘o skrydžiai kompanijai atsiėjo 356 tūkst. dolerių.
„JPMorgan“
Šiai kompanijai priklauso prabangus lėktuvas „Gulfstream G550“, kurio eksploatacija pernai atsiėjo apie 47,5 mln. dolerių.
Dėl saugumo reikalavimų „JPMorgan“ vadovas Jamie Dimonas privalo skraidyti tik privačiais kompanijos lėktuvais. Pernai J. Dimono kelionės bendrovei kainavo 211 tūkst. dolerių.
„Bank of America“
15 mln. dolerių iš valstybės gavusios bankų grupės atstovas atsisakė komentuoti skrydžių privačiais kompanijos lėktuvais politikos. Remiantis pateikiama informacija, pernai „Bank of America“ vadovo Kennetho Lewiso kelionės atsiėjo 127 tūkst. dolerių.
„Wells Fargo“
Šiai kompanijai priklauso vos vienas lėktuvas, kuris, pasak atstovės Jilia Tunis Bernanard, naudojamas tik patiems svarbiausiems verslo susitikimams.
Nors visos šios kompanijos privalo pateikti viešą informaciją apie jų vadovybės naudojimąsi privačiais lėktuvais, ne visuomet šie reikalavimai vykdomi skaidriai, teigia New York universiteto finansų ekspertas Davidas Yermackas.
Visgi akivaizdu, jog krizės laikotarpiu bet koks išlaidavimas susilaukia daug didesnio visuomenės dėmesio. Ne tik dėl jo, bet ir dėl būtinybės mažinti išlaidas Wall Street finansinės kompanijos privačius verslo skrydžius turės griežtai riboti arba ieškoti alternatyvų – pavyzdžiui, nuomoti lėktuvus iš privačių avialinijų.
