Dabar įmonė laikoma dominuojančia, jeigu ji užima ne mažiau, kaip 40 proc. rinkos, o 2 ar 3 didžiausios įmonės kartu – ne mažiau 70 proc.
Komitetas šiuo klausimu dar ketina prašyti naujosios Vyriausybės pozicijos. Iki gegužės turėtų būti parengtas įstatymo projektas.
Taip galbūt kažkiek atsigaustų ir smulkusis verslas, kuris dabar yra dusinamas. Pastebėjo V.Klyvienė.
Vertina teigiamai
Finansų analitikai tokį Ekonomikos komiteto sprendimą vertina teigiamai.
„Nors daugelyje Europos šalių tokios praktikos nėra, reikia suprasti, kad Europoje rinkos didesnės, didesnė ir prekybos tinklų įvairovė. Pavyzdžiui, Lenkijoje rinka kur kas didesnė nei mūsų, rinkos dalyvių daugiau, todėl konkurenciją galima palikti savieigai“, – sakė „Danske“ banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Pasak jos, Lietuvos rinka mažytė ir ją pasidalinę vos keli stambūs žaidėjai, todėl papildomi apribojimai turėtų paskatinti konkurenciją.
„Taip galbūt kažkiek atsigaustų ir smulkusis verslas, kuris dabar yra dusinamas“, – pastebėjo V.Klyvienė.
Konkurencijos taryba – prieš
Tačiau Konkurencijos tarybos vadovo teigimu, tokie apribojimai būtų per griežti.
„Konkurencijos įstatymas tiek ūkio, tiek pramonės šakų atžvilgiu apskritai yra neutralus, o dabar norima kažkaip reglamentuoti mažmeninę prekybą. Visoje Europoje tokie dalykai paliekami rinkos savieigai“, – aiškino Konkurencijos tarybos vadovas Rimantas Stanikūnas.
Pasak jo, artimiausias rinkos reguliavimo pavyzdys yra Latvija, kurioje reglamentuojami prekybos tinklų sandoriai, antkainiai ir kita.
Konkurencijos tarybos duomenimis, prekybos tinklų „Maxima“, IKI, „Norfa“ ir „Rimi“ bendra apyvarta 2007-aisiais sudarė 72 proc. visos mažmeninės prekių apyvartos Lietuvoje. „Maximos“ dalis pernai rinkoje užėmė 35,2 proc., IKI – 17 proc., „Norfos“ – 11,7 proc., „Rimi“ – iki 8 proc.
