„Galiu pakartoti, kad mano didžiosios dalies pinigų kilmė yra iš parduoto savo turėto nekilnojamojo turto. Atitinkamai, tai yra deklaruota mano deklaracijose“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G.Paluckas.
„Tai, kad kažkas nesugeba pamatyti, jog vienu laikotarpiu iš deklaracijos turtas dingo, o kitu laikotarpiu atsirado turtas, ir atitinkamai per tą laikotarpį buvo už jį sumokėta, negaliu dėl to ginčytis internetuose“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar pateikė pakankamai duomenų apie būsto įsigijimo aplinkybes, nors viešose deklaracijose nėra informacijos apie reikiamo dydžio lėšas, G.Paluckas tikino, jog tuo metu buvo privatus asmuo.
„Todėl turto deklaracijų apskritai 2010–2014 metų laikotarpiu nebuvo. Pajamų deklaracijos irgi fragmentiškos. Todėl uždavus klausimą ir gavus atsakymą, matyt, reikėtų jį ir priimti. (...) Esu viską deklaravęs įstatymo nustatyta tvarka. Esu pateikęs ir papildomai asmeninės, personalinės, sakykime taip, informacijos dėl lėšų kilmės“, – aiškino premjeras.
Tyrimą sveikina
Praėjusį sekmadienį pasirodžius naujam žurnalistiniam tyrimui, kuriame keliami klausimai dėl premjerui suteiktų neaiškios kilmės paskolų, brangaus buto Vilniuje įsigijimo aplinkybių bei galimo interesų konflikto, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.
Ministras pirmininkas STT tyrimą sveikino, sakė, jog į žurnalistų pateiktą informaciją „turi žiūrėti tyrėjai, kurie supranta, ką mato“.
„Tam ir yra tyrimai, kurie nustato visas aplinkybes. Tuo tarpu dabar mėginame spekuliacijas paversti kažkokiais faktais“, – kalbėjo G.Paluckas.
Jis ketvirtadienį sakė, kad yra ramus dėl institucijų vykdomų tyrimų, nes nėra padaręs jokių nusižengimų ar pažeidimų.
„Nepaisant to, jog šiandien mes matome banguojančią, audringą visuomenės nuomonę socialiniuose tinkluose, aš manau, kad tyrimai atsakys į šiuos klausimus, ir šito samprotavimo bangos, jos tiesiog nustos“, – kalbėjo G.Paluckas.
Paluckas sako, kad po įvairių institucijų tyrimų jo atžvilgiu apsispręs, ar jam pačiam kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo.
„Aš palauksiu institucijų išvadų, palauksiu tyrimų pabaigos ir tada priimsiu sprendimą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G.Paluckas.
Jis teigė dabar to nedarantis, nes viešų asmenų ir politikų kritikos tolerancijos ribos turėtų būti platesnės.
Tvirtina, kad su Rusija neprekiauja
Žurnalistams klausiant, kodėl premjerui priklausančios įmonės „Emus“ produkcija vis dar gali būti tebeprekiaujama Rusijoje, G. Paluckas tvirtino, jog bendrovė neeksportuoja į Rusiją bei giminingas rinkas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Įmonės vadovas yra informavęs, jog jokių pardavimų nei į Rusiją, nei į Baltarusiją, nei į Kazachstaną ir į panašias egzotiškas šalis įmonė tikrai nėra dariusi nuo 2022 metų sausio, vasario mėnesio, ir turi tai patvirtinančius dokumentus iš muitinės, eksporto deklaracijas“, – teigė ministras pirmininkas.
„Laisvės TV“ ir Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrime keliami klausimai dėl G. Palucko 2012 metais iš D. Vilčinsko vadovaujamos įmonės „Verslo investicijų projektų centras“ įsigyto brangaus būsto Vilniuje, dėl galimo interesų konflikto sostinės savivaldybei sprendžiant visuomenės reikmėms iš su D. Vilčinsku susijusios įmonės „VIPC Vilnius“ išpirkti sudegusius Profsąjungų rūmus. Dabar jų vietoje statoma Nacionalinė koncertų salė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 2013 metais G. Paluckas įsigijo neseniai įsteigtą bendrovę „Sagerta“ ir jai vadovavo. Ši vystė ežerų dugnų topografijos projektą „MyLakeMap“. Verslas nebuvo sėkmingas, po kelerių metų jis bankrutavo, tačiau 2013–2017 metais įmonei suteikta 180 tūkst. eurų paskolų, kurios nebuvo grąžintos.
Paskolas teikė „Sagertos“ bendraakcininke buvusi įmonė „Uni Trading“, tačiau jos galutiniai naudos gavėjai išlieka neaiškūs, nors D. Vilčinskas atstovavo bendrovės interesams.
BNS rašė, kad Europos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) taip pat vykdo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kreditinio sukčiavimo, pradėtą „Laisvės TV“ ir „Sienai“ pranešus apie premjero įmonei „Garnis“ suteiktą lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Abejonės, ar turėjo tam pajamų
Tyrimą dėl premjero ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku, iš kurio jis įsigijo prabangų butą atlikę "Laisvės TV" įkūrėjas Andrius Tapinas ir tiriamosios žurnalistikos centro "Siena" vadovas Šarūnas Černiauskas viešai pateikė G.Paluckui klausimus dėl jo nekilnojamojo turto ir pajamų.
Pateikiame su tuo susijusius klausimus:
1. 2025-07-01 Prezidentūroje Jūsų buvo klausiama, ar gyvenote D.Vilčinsko vadovaujamos įmonės pastatytame bute Trinapolio g. 25, kai šis butas Jums dar nepriklausė. Papildomai primename, kad šis adresas, kaip Jūsų gyvenamoji vieta, nurodytas Jūsų pasirašytame 2013-08-06 vienintelio UAB „Sagerta“ akcininko (t. y. Jūsų) sprendime, kuriuo Jūs save paskyrėte UAB „Sagerta“ direktoriumi. Taigi, gal galite paaiškinti, kaip ir kokiu pagrindu gyvenote bute, kuris Jums tuo metu nepriklausė?
2. Kada įsikėlėte į butą Trinapolio g. 25 ir pradėjote juo naudotis? Ar minėtu turtu pradėjote naudotis 2011 m. pavasarį, po to, kai pardavėte savo seną butą? Jei ne – būtume dėkingi už patikslinimą.
3. Už kokią sumą pardavėte senąjį butą Kubiliaus gatvėje?
4. Kokio dydžio buvo banko paskola, kurią „Nord/LB“ bankas suteikė butui Kubiliaus gatvėje įsigyti?
5. Kokią dalį iš senojo buto pardavimo gautų pajamų skyrėte „Nord/LB“ banko paskolos likučio apmokėjimui?
6. Kur gyvenote tarp išsikėlimo iš šio būsto ir įsikraustymo į naują butą Trinapolio g. 25?
7. Ar gyvendamas bute, kuris Jums tuo metu nepriklausė, mokėjote ką nors buto savininkui – UAB „Verslo investicijų projektų centras“ – už naudojimąsi šiuo turtu? Jei taip, būtume dėkingi, jei viešai parodytumėte bankinių pavedimų kopijas, kurios šiuos mokėjimus patvirtintų.
8. Ar butas Trinapolio gatvėje yra didžiausias Jūsų nekilnojamojo turto pirkinys? Jeigu taip, gal vis dėlto prisimintumėte, kaip sužinojote apie galimybę įsigyti šį butą – ar sulaukėte Darijaus Vilčinsko pasiūlymo, ar suradote skelbimuose?
9. Gal galite patikslinti, kaip buvo atsiskaityta už buto Trinapolio g. 25 pirkimą, nurodant skolintų ir nuosavų lėšų kiekį bei tiksliai įvardijant nuosavų lėšų šaltinius?
10. Koks komercinis bankas suteikė paskolą įsigyti butui Trinapolio gatvėje ir kokiomis sąlygomis (paskolos trukmė, palūkanų norma, pradinis įnašas)?
11. Kodėl Jūsų turto deklaracijoje už 2015 metus nurodyta, kad Jūs esate gavęs 73 000 eurų paskolą, o Jūsų sutuoktinė – 60 000 eurų paskolą? Ar ši informacija teisinga, ir ar bankas suteikė Jums dvi paskolas tam pačiam butui įsigyti?
12. Jei paskola tik viena – kokiu pagrindu deklaracijoje ji yra išskaidyta?
13. Kokios 2012 metais, kai įsigijote butą Trinapolio gatvėje, buvo Jūsų ir Jūsų sutuoktinės mėnesinės pajamos?
14. Ar galėtumėte paaiškinti, iš kokių lėšų 2010-2011 metais įsigijote žemės sklypus, suteikėte paskolą savo bendrovei “Elektromotus” ir teismo sprendimu padengėte Jūsų padarytą žalą Vilniaus savivaldybei?
15. Kokį dar nekilnojamąjį turtą ir už kiek esate įsigijęs tarp 2004 ir 2015 metų?
