Sekite 15min Google
„Jei migrantas atvažiuoja dvejiems metams, vargu ar jis mokysis mūsų kalbos. Jeigu norime, kad jie būtų tokie labiau adaptuoti mūsų visuomenei, tada reikia galbūt to balanso. Tai aš manau, kad Seime vyks diskusija ir rasime tą subalansuotą sprendimą“, – Žinių radijui trečiadienį sakė J. Olekas.
Pasak jo, Lietuvai reikia užtikrinti pakankamą darbo jėgos pasiūlą – šią problemą padėtų spręsti gimstamumo skatinimas, be to, anot politiko, Lietuva pasiekė pakankamą ekonominį lygį, kad būtų patraukli užsienyje įsikūrusiems piliečiams.
Parlamento vadovo teigimu, paprastesnis laikinas užsieniečių įdarbinimas leistų laikinai užpildyti darbo jėgos spragas, kol šalyje nepadidėtų gimstamumas arba nesugrįžtų daugiau emigravusių lietuvių.
„Viena kryptis – imigrantai, kurie gali atvykti ir integruotis į mūsų visuomenę, bet reikia, kad nebūtų nelegalios migracijos. Nes dalis tų trumpalaikių migrantų, kurie atvyksta, jie neišvyksta, nors jau pasibaigia terminai. Čia vidaus reikalų ministro pastangos sukontroliuoti tuos, kurie turi išvykti“, – sakė J. Olekas.
„Bet girdžiu ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę, kuri sako, kad (...) gal galėtume surasti tam tikrus (migrantų – BNS) srautus, kurie galėtų integruotis ir būtų ne trumpalaikiai, išmoktų kalbą“, – pridūrė pirmininkas.
Kaip rašė BNS, I. Ruginienė antradienį sukritikavo Gitano Nausėdos siūlymą įteisinti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį, kuriuo būtų spartinamas imigrantų prašymų nagrinėjimas bei reikalaujama išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui pasibaigus dvejų metų darbo leidimui.
Anot jos, tai skatintų migrantus tik trumpam atvykti į Lietuvą, jie per trumpą laiką neišmoktų lietuvių kalbos, neintegruotųsi į visuomenę.
Liepos viduryje Seimas po svarstymo pritarė prezidento siūlomam įstatymo projektui. Pasak Prezidentūros, šalies vadovas taip siekia ir geresnio migracijos valdymo, ir spręsti darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemą.
Skelbta, kad terminuoti darbo leidimai labiausiai tiktų užsieniečiams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolat ar likti ilgesnį laiką, atvyksta tik dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ne ilgiau nei dvejiems metams. Siūloma spartesnė jų atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau juos priimti į darbą, jei neranda vietos darbuotojų, tačiau po dvejų metų darbo jie privalėtų išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Pasak Prezidentūros, naujas modelis papildytų dabartinę ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė jos kvota pagal abu modelius nebūtų didinama – ji negalės viršyti 1,4 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus. Konkretų bendrą kvotos dydį ir proporciją kasmet siūloma nustatyti Vyriausybei, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip yra dabar.