Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad per pandemiją stebime išaugusį nedarbą ir sulėtėjusį darbo vietų kūrimą.
„Turime diskutuoti apie tai, kaip atrodys darbo rinka, kaip atrodys ekonomika po karantino, nes net ir sudarius galimybę veikti verslams iš pat pradžių nebus lengva įsibegėti ir atsistoti ant kojų“, – žurnalistams sakė S.Krėpšta.
Pasak jo, valdžiai teks numatyti paramos verslui ir darbuotojams priemones net po karantino.
„Jos turbūt būtų kitokio dizaino, kitokio pobūdžio, negu turime šiuo metu karantino laikotarpiu, tačiau tų priemonių reikia, kad darbo rinka atsigautų ir darbuotojų gerovė padidėtų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Džiugu, kad yra iniciatyvų tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos, tiek prezidentas teikia konkrečias iniciatyvas“, – pridūrė jis.
Anot S.Krėpštos, dėl tokių priemonių turėtų būti sutarta Seimo pavasario sesijoje.
Pasak jo, prezidentas per susitikimą su profsąjungų lyderiais kalbėjo, kad valstybė turi gerinti situaciją asmenims, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. Susitikimo metu kalbėta apie galimus pokyčius nedarbo draudimo srityje.
Prezidento patarėjas sakė, kad valstybė taip pat turėtų atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, tokias kaip jaunimas, neįgalieji ar vyresnio amžiaus dirbantieji.
Jo teigimu, valdžia taip pat turės ieškoti būdų kurti darbo vietas.
„Čia turime finansinių resursų, kurie ateina iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo. Kalbėjome, kad labai svarbu siekiant prioritetinių krypčių skaitmenizacijoje, žaliajame kurse, (...) kurti darbo vietas ir sugrąžinti į darbo rinką tuos žmones, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu“, –sakė S.Krėpšta.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė spaudos konferencijoje teigė, kad po karantino valstybė turėtų palikti įmonėms subsidijas už darbuotojų prastovas, tačiau nustatyti griežtesnius saugiklius.
„Praeito etapo reikalavimas postkarantininėms priemonėms išlaikyti 50 proc. subsidijuojamų darbo vietų nesuveikė“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Pasak jos, turint tai omenyje valstybė turi numatyti rimtesnius saugiklius darbo vietoms saugoti. Tarp reikalavimų įmonėms, pavyzdžiui, galėtų būti prievolė netaikyti grupinių darbuotojų atleidimų.
Vasarį pranešta, kad nedarbas Baltijos valstybėse 2020-aisiais, pandemijos metais, labiausiai išaugo Lietuvoje.
Nacionalinių statistikos tarnybų atliktų visuomenės užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis nedarbas Lietuvoje pernai sudarė 8,5 proc., Latvijoje – 8,1 proc., Estijoje – 6,8 procento.
Palyginti su 2019 metais, nedarbas pernai Lietuvoje išaugo 2,2 punkto, Latvijoje – 1,8 proc., Estijoje – 2,4 punkto.
