„Jeigu kalbėtume apie likvidumo pagalbą, yra numatytos nemažos lėšos – tai yra 500 mln. eurų valstybės lėšų, tačiau tik keliasdešimt milijonų vis dėlto pasiekė institucijų sąskaitas. Reikia spartinti šias programas, reikia peržiūrėti – galbūt kai kurios programos yra neveiksmingos, galbūt kai kurie rodikliai, nurodyti tose programose, yra pernelyg aukšti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas ekonomikai Simonas Krėpšta.
Pasak jo, lengvatinę paskolą gali gauti tik tas verslas, kurio apyvarta krito daugiau kaip 60 proc., tad kitiems verslams ji jau neprieinama.
„Verslai, kurių apyvarta kritusi 40-50 proc., jie prie tos konkrečios priemonės neprieina. Tai reikia peržiūrėti šiuos rodiklius ir, jeigu reikia, labai operatyviai juos pakeisti, kad vis dėlto ta parama pasiektų verslą“, – teigė S.Krėpšta.
Anot jo, prezidentas Gitanas Nausėda nuolat pabrėžia, kad iš prieš mėnesį patvirtintų paramos programų ne visos veikia realiai.
„Ir čia yra problema. Sveikatos srityje, žvelgiant į užsikrėtimus, sveikatos sutrikdymus, ta situacija ir sistema, nors ir šiek tiek braškėdama ir girgždėdama, jinai yra stabili. Na, ekonomikos srityje tikrai turime kur pasitempti, nes tos programos ir pagalba verslams ir gyventojams vis dar stringa“, – konstatavo patarėjas.
Praėjusį penktadienį prezidentas G.Nausėda teigė, jog verslui laiku negaunant valstybės paramos, gali būti taisomi kai kurie įstatymai, kad ji įmones pasiektų greičiau. Anot jo, pinigai per likvidumo langelį, už kurį atsakinga „Invega“, verslo nepasiekia greitai.
Šiuo metu jau veikia didžioji dalis „Invegos“ priemonių, skirtų padėti nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui. „Invega“ disponuoja 1,306 mlrd. eurų lėšų portfeliu.
Didžiausia priemonė – portfelinės garantijos už verslo paskolas ir lizingo sandorius – tam numatyta 425 mln. eurų. Tuo metu lengvatinėms paskoloms numatyta 50 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 23,5 mln. eurų.
Žmonės ir verslas turi ruoštis išmokti gyventi šalia viruso
Simonas Krėpšta taip pat sako, kad žmonės ir verslas turi jau dabar pradėti ruoštis gyventi šalia koronaviruso, laikantis papildomų saugumo priemonių, nes infekcija dar ilgą laiką bus visuomenėje.
„Akivaizdu, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse reikės išmokti gyventi šalia viruso“, – Žinių radijui antradienį sakė S.Krėpšta.
„Kaip efektyviai tam pasiruoš mūsų ekonomika, verslas, gyventojai, sveikatos sistema – nuo to ir priklausys, su kokiais iššūkiais susidurs ir kiek gi ta ekonomika gali susitraukti“, – pridūrė patarėjas.
Anot S.Krėpštos, Azijos šalių pavyzdys rodo, kad žmonėms laikantis socialinės distancijos, naudojant kaukes, verslo įmonės ir švietimo įstaigos gali funkcionuoti be sutrikimų.
Dauguma medicinos ekspertų teigia, kad virusą visiškai sustabdyti galėtų tik masinis vakcinavimas, tačiau vakcinai sukurti reikia mažiausiai metų.
