Gegužės mėnesį gyventojų sąskaitose vis dar buvo likę apie 47 proc. atsiimtų pensijų lėšų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Papildomai, apie 12 proc. visų atsiimtų pinigų buvo išgryninti.
„Dalis žmonių jau pasinaudojo galimybe atsiimti lėšas, tačiau tikėtina, kad nebuvo apsisprendę, ką su jomis daryti toliau. Todėl dabar pinigai guli einamojoje sąskaitoje ir praranda perkamąją galią – nuvertėja dėl paskutiniu metu augančios infliacijos. Finansų planavimo požiūriu tai vienas neefektyviausių sprendimų“, – sako L.Načajienė.
Vidutiniškai per metus prarandama beveik 1 000 eurų
Ekspertė primena, kad II pakopos fondų ilgalaikė istorinė grąža siekia apie 7–9 proc. per metus. Todėl net keli mėnesiai, kai pinigai nėra investuojami, gali reikšti prarastą galimybę.
„Pavyzdžiui, jei vidutinę 6 tūkst. eurų sumą atsiėmęs žmogus ją toliau investuotų su 8 proc. metine grąža, vien per pirmuosius metus jo investicijos paaugtų apie 500 eurų. Įvertinus ir papildomas valstybės skatinamąsias įmokas, kurios per metus siekia 400 eurų, bendrai per metus vidutinis II pakopos lėšas atsiėmęs gyventojas praranda beveik 1 tūkst. eurų. Žinoma, investicijų rezultatai nėra garantuoti ir rinkos gali svyruoti, tačiau šis pavyzdys parodo, kad neįdarbinti pinigai taip pat turi kainą“, – akcentuoja L.Načajienė.
Pasak jos, problema yra ne vien tai, kad žmonės atsiėmė pinigus. Daug didesnė rizika atsiranda tada, kai atsiimtos lėšos neturi plano.
„Jeigu pinigus išsiimame iš pensijų sistemos ir jų neinvestuojame, prarandame sudėtinių palūkanų efektą. Tai reiškia, kad ateityje mažėja ne tik pati sukaupta suma, bet ir grąža, kurią ši suma galėjo uždirbti per ateinančius metus ar dešimtmečius“, – pabrėžia banko ekspertė.
Kur nukreipti atsiimtas lėšas?
Prieš priimant sprendimą atsiimti lėšas vertėtų atsakyti į klausimą, kur šie pinigai dirbs toliau. Anot ekspertės, jeigu atsakymo nėra, geriau neskubėti.
„Reformos „langas“ atviras iki 2027 m. pabaigos, todėl sprendimo nereikėtų priimti impulsyviai. Jei abejojate, pirmiausia galite sustabdyti II pakopos įmokas, pasipraktikuoti investuoti savarankiškai ir tik tada nuspręsti, ar tai tikrai yra geriausias kelias“, – teigia L.Načajienė.
Jei vis dėlto jau atsiėmėte lėšas arba tvirtai nusprendėte tai padaryti, ekspertė rekomenduoja išlaikyti investavimo logiką. Vienas paprasčiausių būdų – nukreipti pinigus į III pakopos pensijų fondus ar kitus ilgalaikius investavimo instrumentus.
„Svarbiausia, kad pinigai ir toliau turėtų tikslą – jei jie buvo skirti pensijai, logiška juos toliau investuoti savo senatvei. III pakopa leidžia kaupti lanksčiau, pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą, o kartu išlaikyti ir ilgalaikio investavimo kryptį – lėšos netampa kasdienio vartojimo pinigais, todėl daugeliui pasitraukusių tai priimtina alternatyva“, – aiškina L.Načajienė.
Pasak jos, indėlis ar pinigų laikymas sąskaitoje gali būti laikinas sprendimas, jei reikia saugumo ar dar nesate apsisprendę. Vis dėlto, ilguoju laikotarpiu tai dažniausiai neprilygsta investavimui.
Pataria kaupti visose trijose pakopose
L.Načajienė primena, kad II pakopa sukurta kaip ilgalaikė sistema, papildanti „Sodros“ pensiją. Norint senatvėje išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, pensija turėtų siekti apie 70–80 proc. buvusių pajamų. Prognozuojama, kad valstybinė pensija ateityje sudarys apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Papildomas kaupimas II pakopoje gali šį rodiklį padidinti iki maždaug 50–60 proc., o likusią dalį gali padėti užtikrinti kaupimas III pakopoje.
„Pensijai kaupiame tam, kad senatvėje turėtume stabilesnes pajamas ir mažiau priklausytume vien nuo valstybės mokamos pensijos. Todėl sprendimą likti kaupti ar atsiimti lėšas reikėtų vertinti ne pagal tai, kiek pinigų gausime šiandien, o pagal tai, kiek pajamų neteksime ateityje. Kitaip tariant, pasitraukę atsisakome dalies būsimo finansinio saugumo, kurį galėjo sukurti toliau investuojamos lėšos, valstybės paskata ir ilgas kaupimo laikotarpis“, – sako L.Načajienė.
