Asociacija Seimui yra įteikusi savo pasiūlymus ir reikalavimą iki gegužės 15 dienos parengti jos narių veiklą žlugdančius sprendimus naikinančias įstatymo pataisas, o neatsižvelgus į raginimus žada kreiptis į Konstitucinį teismą dėl pažeistų teisėtų lūkesčių bei pasilieka teisę teisingumo grąžinimo reikalauti įstatymų nustatytomis viešojo protesto formomis.
Susidariusią situaciją spaudos konferencijos metu pristatę mažieji aludariai teigia, kad Seimas jų atžvilgiu priėmė klaidingą sprendimą, dėl kurio užuot surinkus beveik 8.8 mln. Litų, šalies biudžetas per metus surinks 3.62 mln. litų gaunamų iš akcizų, su darbo santykiais susijusių ir kitų mokesčių pajamų mažiau.
„Suskaičiavome, kad jei Seimas nepakeis šio mūsų veiklą žlugdančio sprendimo, artimiausiu metu užsidarys mažiausiai pusė visų mažų alaus daryklų, o per kitus 12 mėnesių valstybė neteks 3.62 mln. litų, gaunamų iš akcizų, su darbo santykiais susijusių ir kitų mokesčių“ – sako L. Šileikienė.
„Suskaičiavome, kad jei Seimas nepakeis šio mūsų veiklą žlugdančio sprendimo, artimiausiu metu užsidarys mažiausiai pusė visų mažų alaus daryklų, o per kitus 12 mėnesių valstybė neteks 3.62 mln. litų, gaunamų iš akcizų, su darbo santykiais susijusių ir kitų mokesčių“ – sako L. Šileikienė.
Pasak jos, kitu atveju, jei būtų grąžintos anksčiau galiojusios akcizų lengvatos, valstybės pajamos iš mažų alaus daryklų veiklos atitinkamai sudarytų 8.8 mln. Litų.
„Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mažųjų alaus daryklų nuostolis padidėjo 44 proc., nors per tą patį laikotarpį akcizo mokesčio valstybei sumokėjo 46 proc. daugiau. Tik drastiškai sumažintas darbuotojų skaičius ir vidutiniškai 40 proc. sumažintos algos likusiems darbuotojams bei įmonių akcininkų papildomai dengiami nuostoliai lėmė, kad mažiems aludariams dar pavyko išsilaikyti iki šiol“, – teigia L. Šileikienė.
L. Šileikienės teigimu, balandžio mėnesį mažos alaus daryklos jau nebeturėjo lėšų sumokėti akcizui, o jei būtų atleista dar daugiau darbuotojų, paprasčiausiai nebebūtų įmanoma vykdyti veiklos.
„Savo produkcijos kainų taip pat negalime didinti, nes, lyginant su didžiaisiais alaus, stipraus alkoholio ir vyno gamintojais, jų gaminamai produkcijai taikomas akcizas padidėjo 10-15 proc., tuo tarpu mažiems alaus gamintojams net 120 proc.“, – pasakoja pirmininkė.
Jos teigimu, per pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžeto ir socialinio draudimo pajamos, gaunamos iš mažųjų aludarių mokamų gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčio, sumažėjo 27 proc.
„Šioje situacijoje Seimui vertėtų susimąstyti apie atsakomybę tiek prieš smulkųjį verslą, kurio rėmimą nuolat deklaruoja, tiek ir prieš darbuotojus, kurie jau sunkiai susiranda naujas darbo vietas esant tokiai sudėtingai situacijai darbo rinkoje“ – atkreipia dėmesį asociacijos vadovė.
Mažų alaus daryklų asociacijai šiuo metu priklauso 4 alaus daryklos – „Kauno alus“, „Biržų alus“, „Panoras“ ir „Pasvalio gėrimai“, asociacija atstovauja ir kitus legaliai dirbančius mažuosius aludarius, nors jie ir nėra asociacijos nariai.
Asociacijos narėmis gali tapti alų tik pagal klasikinę technologiją gaminančios ir turinčios atestuotas laboratorijas daryklos, kurios verda, raugina ir nokina kiekvieną alaus rūšį atskirai bei atitinka aukštus kokybės ir saugumo reikalavimus.
