Kinija iš pigaus tiekėjo virto tiesioginiu Europos pramonės konkurentu
Per pastarąjį dešimtmetį Kinija iš pigaus komponentų ir vartojimo prekių tiekėjo virto tiesioginiu Europos konkurentu sektoriuose, kuriuos Europa laikė savo stiprybe: automobilių, baterijų, saulės modulių, chemijos, elektronikos ir žaliosios energetikos įrangos.
Eurostato duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį Europos Sąjungos (ES) prekių prekybos su Kinija deficitas siekė 98 mlrd. eurų – tai didžiausias lygis nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio. Importas iš Kinijos per ketvirtį padidėjo iki 145 mlrd. eurų, o eksportas į Kiniją tuo pačiu metu mažėjo.
Pirmasis didelis politinis mūšis kilo dėl elektromobilių. 2024 m. Europos Komisija įvedė galutinius kompensacinius muitus Kinijoje pagamintiems bateriniams elektromobiliams – priklausomai nuo gamintojo, jie siekia nuo 17 iki 35,3 procento.
Konfliktas plečiasi ir į kitas sritis. Nuo 2026 m. liepos ES taiko naują plieno importo apsaugos mechanizmą – be muito įsileidžia 18,3 mln. tonų plieno per metus, o kvotą viršijančiam importui taiko 50 proc. muitą. Apmokestinamos ir mažos, iki 150 eurų vertės, siuntos iš tokių platformų, kaip „Shein“, „Temu“ ar „AliExpress“, kurioms taikomas 3 eurų muitas už prekių kategoriją.
Ilgą laiką europiečiai džiaugėsi itin pigiomis prekėmis, bet dabar matome kitą pusę: spaudimą vietos prekybininkams, kokybės ir saugumo rizikas, logistikos apkrovą ir vis didesnį priklausymą nuo vienos valstybės gamybos bazės.
Kada žema kaina tampa pavojumi?
Jeigu kainą lemia subsidijos, pigi valstybės finansuojama energija, lengvesnės aplinkosaugos taisyklės, pigesnis kapitalas ir politinis sprendimas užimti užsienio rinkas, tai jau nėra normali konkurencija. Tokia konkurencija gali trumpuoju laikotarpiu džiuginti vartotoją, bet ilguoju laikotarpiu sunaikinti vietos gamybos pajėgumus.
Europa jau kartą padarė panašią klaidą su rusijos energija. Dabar kyla rizika tą pačią klaidą pakartoti su Kinijos baterijomis, saulės moduliais, retaisiais Žemės elementais, magnetais ar infrastruktūra.
Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad Kinijos dalis visuose pagrindiniuose saulės modulių gamybos etapuose viršija 80 proc. Be to, saulės modulių gamybos sąnaudos Kinijoje yra maždaug 35 proc. mažesnės nei Europoje.
Dar jautresnė tema – retieji Žemės elementai ir magnetai. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Kinija šiandien užima apie 91 proc. pasaulinės magnetams reikalingų retųjų Žemės elementų atskyrimo ir rafinavimo rinkos, o nuolatinių magnetų gamyboje jos dalis siekia 94 proc.
Turėdama tokius išteklius, Kinija gali spausti savo prekybos partnerius politiškai ir tą dažnai daro – tai jau yra patyrusi net ir Lietuvos valdžia bei Lietuvos verslai, kuriems Kinijos rinka kurį laiką staiga tapo uždaryta. Norintieji pigių kinišų žaliavų ir produktų yra priversti atstovauti ne tik savo interesams.
Ar Europa gali laimėti tokį konfliktą?
Teoriškai Europa turi stiprių kortų: didžiulę vidaus rinką, aukštos perkamosios galios vartotojus, reguliacinę galią, pramonės žinias ir sąjungininkus. Kinijai Europos rinka taip pat reikalinga, todėl Europa nėra bejėgė.
Tačiau laimėti vien muitais nepavyks. Jei Europa nori išsaugoti strategines pramonės šakas, jai reikia ne tik muitų, bet ir pigesnės energijos, greitesnių leidimų, tikslinių subsidijų, kapitalo rinkų reformos ir aiškios pramonės politikos.
Didžiausios Europos problemos – greitis ir fragmentacija. Kinija gali sutelkti kapitalą, energetiką, tyrimus, subsidijas ir eksportą viena kryptimi, o Europa turi 27 valstybes, skirtingas mokesčių sistemas, pramonės strategijas ir politines nuotaikas. Kai naujiems ES teisės aktams priimti vidutiniškai prireikia apie 19 mėnesių, pramonės politikoje tai tampa rimtu trūkumu.
Baltijos šalims – ir rizika, ir galimybė
Mes esame maži, turime ribotą darbo jėgą, didesnes energijos išlaidas ir mažą vidaus rinką. Tačiau galimybė taip pat reali. Jeigu Europa rimtai imsis tiekimo grandinių trumpinimo, Baltijos šalys gali laimėti elektronikos, gynybos, logistikos, medienos pramonės, kibernetinio saugumo, IT ir pažangių paslaugų srityse.
Vis dėlto turime būti realistai. Prekybos karas su Kinija nebūtų gražus ar pigus. Kinija gali atsakyti ribodama retųjų Žemės elementų, baterijų komponentų ar kitų kritinių žaliavų eksportą. Ji gali pasirinkti atskiras ES šalis ir bandyti skaldyti bendrą poziciją. Todėl vienybė šiuo atveju yra bene pagrindinė ekonominio išlikimo sąlyga.
ES ir Kinijos prekyba taps vis labiau fragmentuota pagal sektorius. Kai kurios sritys liks atviros, nes visiškas atsiskyrimas būtų per brangus ir Europai, ir Kinijai. Tačiau elektromobilių, baterijų, saulės energetikos, lustų, gynybai svarbių komponentų, duomenų ir kritinės žaliavos sektoriai bus vis labiau politizuojami ir reguliuojami.
Europa gali iš šio konflikto išeiti stipresnė, bet tik tuo atveju, jei supras, kad tikslas yra išsaugoti atvirą prekybą ten, kur ji sąžininga, ir neleisti, kad pigios prekės virstų strategine priklausomybe. rusijos energijos pamoka Europai kainavo labai brangiai. Būtų neprotinga ją pamiršti kaip tik tuo metu, kai yra itin svarbi.
