Europos Komisija šiemet prognozuoja, kad ES ekonomika 2026 m. augs tik apie 1,1 proc., o euro zonos prognozės taip pat išlieka vangios. Europos Centrinio Banko kovą paskelbtose projekcijose euro zonai numatytas vos 0,9 proc. realaus BVP augimas 2026 m.
Tuo metu JAV, net ir sulėtėjus augimui, ekonomika išlieka daug dinamiškesnė: ją palaiko stipresnės kapitalo rinkos, technologijų investicijos, gynybos sektorius ir daug lankstesnė verslo aplinka.
Mūsų mokslas nėra monetizuojamas
Dažnai sakoma, kad Europa turi puikias universitetų tradicijas, daug talentingų mokslininkų ir stiprią inžinerinę bazę. Tai tiesa. Tačiau sėkminga laboratorija nebūtinai virsta globalia įmone. Būtent čia Europa pralaimi.
Mokslas ir inovacijos yra išskaidyti tarp 27 valstybių narių, skirtingų taisyklių, skirtingų biudžetų ir skirtingų politinių prioritetų. ES centrinis biudžetas, palyginti su problema, kurią bandome spręsti, yra juokingai mažas. Todėl Europoje dažnai gimsta idėjos, bet jos išauga kitur.
JAV sistema daug geriau finansuoja riziką. Ten kapitalo rinkos veikia visiškai kitu masteliu. Pensijų fondai, draudimo bendrovės, rizikos kapitalas ir privačios investicijos leidžia startuoliams greičiau augti, klysti, vėl bandyti ir galiausiai tapti pasauliniais žaidėjais. Europoje per dažnai inovacija pirmiausia susiduria ne su investuotoju, o su reguliuotoju.
Tai ypač gerai matyti dirbtinio intelekto srityje. JAV sukūrė infrastruktūrą, debesijos platformas, lustų ekosistemą ir didžiausias AI bendroves. Europa daugiausia kalbėjo apie taisykles, o kai reguliuoji tai, ko pats nesukūrei, tampi ne lyderiu, o vartotoju. Draghi konkurencingumo ataskaitoje pabrėžiama, kad tik keturios iš 50 didžiausių pasaulio technologijų bendrovių yra europietiškos. Tai – ilgalaikės mūsų politikos rezultatas.
Pakaitalo rusiškai energetikai Europa pradėjo ieškoti per vėlai
Problema ir tai, kad Europa suvartoja daugiau energijos, nei pati sugeba konkurencingai pasigaminti. Vokietijos sprendimas uždaryti atomines elektrines buvo politinis, bet jo kaina tapo ekonominė. Pigi rusiška energija dingo, o kartu su ja sustojo ir senasis Vokietijos pramonės modelis.
Chemijos, metalo, automobilių ir kiti energijai imlūs sektoriai dabar konkuruoja su JAV ir Kinija, kur energijos kaina dažnai yra gerokai palankesnė.
Ne kartą esu sakęs, kad Vokietijos silpnumas yra visos Europos problema. Ši šalis sudaro maždaug ketvirtadalį ES ekonomikos ir panašią dalį eksporto. Jei Vokietijos pramonė stringa, stringa ir visa Europos ekonomika.
Automobilių sektorius patiria spaudimą iš Kinijos elektromobilių, tiekimo grandinės į Rytus nebeveikia, o žaliasis kursas, CO₂ kvotos ir ESG reikalavimai didina verslo sąnaudas. Europa nori būti morališkai teisi, bet pasaulinėje rinkoje už moralinį pranašumą niekas nenori mokėti didesnės kainos.
Turime judėti visi kartu ir greičiau
Europos paslaugų, finansų, energetikos ir skaitmeninio verslo srityse vis dar egzistuoja daug netiesioginių barjerų. JAV turi vieną didžiulę vidaus rinką, vieną federalinę galią ir aiškesnį mastelį. Europoje sprendimų priėmimas lėtas, kompromisai sunkūs, o kiekviena šalis saugo savo politinį ir ekonominį suverenitetą. Norint rimtai konkuruoti su JAV ar Kinija, reikėtų daug gilesnės integracijos. Iš esmės – Jungtinių Europos Valstijų. Kol kas tam nėra nei politinės valios, nei visuomenės pasirengimo.
Ką Europa turėtų daryti? Atsakymas nemalonus: viską vienu metu. Mažinti reguliavimo naštą, gilinti kapitalo rinkas, piginti energiją, užbaigti bendrąją rinką, daugiau investuoti į gynybos pramonę ir komercializuojamas technologijas. Tačiau traukinys jau pajudėjo, o mes dar diskutuojame, ar reikia pirkti bilietą.
Tai yra didžiulė problema ir Baltijos šalims. Jei Europa augs lėčiau, lėčiau augs ir mūsų atlyginimai, pramonė, eksportas bei biudžeto pajamos. Jei Europa taps technologiškai priklausoma nuo JAV, energetiškai pažeidžiama ir kariniu požiūriu silpna, mažos valstybės tai pajus pirmos.
Prie didžiųjų žaidėjų stalo sėdima dėl dviejų priežasčių: arba turi labai stiprią ekonomiką, arba labai stiprią kariuomenę. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, per mažiau nei dešimtmetį Europa gali neturėti nei vieno, nei kito.
