Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotas Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo projektas numato, kad saugiomis depozitinėmis sąskaitomis galėtų naudotis ne tik notarai, antstoliai ar advokatai, kuriems įstatymai jau dabar nurodo pareigą turėti depozitinę sąskaitą ir joje laikyti kitiems asmenims priklausančias lėšas.
„Pirmiausias ir svarbiausias prioritetas – visiškas lėšų saugumas. Nesvarbu, ar tai būtų gyventojų depozitinėse sąskaitose kaupiamos lėšos, ar notarų bei antstolių laikomos kitų asmenų lėšos. Banko „Snoras“ istorija aiškiai parodė, kad bent jau antstolių depozitinėse sąskaitose esamos lėšos nėra tinkamai apsaugotos – bankroto atveju pinigai kartais atsiduria ten, iš kur niekada negrįš“, – sakė pataisų iniciatorius Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Šimašius.
Liberalas pabrėžia, kad iki šiol depozitinių sąskaitų sutartys šalies įstatymuose nebuvo tinkamai apibrėžtos. Siūloma nustatyti, kad depozitinės sąskaitos sutartis – tai banko sąskaitos ar bendroji mokėjimo paslaugų sutartis, pagal kurią bankas ar teisę teikti mokėjimo paslaugą turintis paslaugų teikėjas įsipareigoja priimti ir laikyti klientui nuosavybės teise priklausančias lėšas arba kliento patikėjimo teise ar kitais pagrindais valdomas kitiems asmenims priklausančias lėšas. Bankas ar mokėjimo paslaugų teikėjas kliento priimtų ir laikomų lėšų negali valdyti, naudoti ir (arba) jomis disponuoti. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas.
„Iš bankų sektoriaus pasigirstantis argumentas, esą depozitinės sąskaitos būtų pernelyg brangios vartotojams, yra nepagrįstas. Jeigu svarbiausia – lėšų saugumas, pats sąskaitos turėtojas gali papildomai sumokėti už pinigų laikymą depozitinėje sąskaitoje. Mokėjimo įstaigų praktika Lietuvoje parodė, kad pagal panašų modelį saugoti lėšas sąskaitose nėra brangu“, – teigė projekto autorius R. Šimašius.
