Artėjant šildymo sezonui, būsto renovacija siūloma kaip vienas optimaliausių sprendimų mažinti šildymo išlaidas ir taupyti, tačiau veiksmams ryžtasi nedaugelis. Stringant valstybės būsto renovacijos programoms, energetikos specialistai sako, jog laukimas ir tikėjimasis, jog visas problemas išspręs valdžia, nepadės.
„Siūlyčiau nelaukti ir investuoti patiems. Delsiant bus išleista daugiau pinigų, nei jų prireiktų būsto renovacijai. Pirmiausia reikia įvertinti, ar pastatas renovuotinas, ar jis dar tarnaus bent 20–30 metų. Jeigu taip, vertėtų ryžtis investicijoms“, – svarstė Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.
Gyventojai dvejoja
Pagrindine problema tampa gyventojų negebėjimas tartis ir priimti vieningus sprendimus. „Susidomėjimas būsto renovacija šiuo metu yra šiek tiek prislopęs. Pagrindinė priežastis ta, kad valstybė pritrūko pinigų renovacijos išlaidoms kompensuoti. Taip pat pasikeitė ir valstybės paramos taisyklės: nebeteikiama parama namo atnaujinimo darbams, kurie nesusiję su šilumos energijos taupymu. Didžiausia problema, kad daugiabučių gyventojai nesutaria dėl namo atnaujinimo ir nekaupia lėšų pastatui renovuoti“, – sakė programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ vadovas, viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ direktorius Modestas Valacka.
Pasak jo, neturėdamos pakankamai sukauptų lėšų, sostinės bendrijos, vykdydamos kapitalinį namo atnaujinimą, dažniausiai apsiriboja tik tais darbais, kuriuos iš dalies finansuoja valstybė.
„Sostinės savivaldybė, įgyvendindama programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“, daugiabučių namų savininkų bendrijoms kompensuoja iki 15 proc. visų renovacijos darbų vertės, taip pat padeda pasiruošti namo modernizacijai – apmoka techninių dokumentų parengimo išlaidas“, – teigė M.Valacka.
Anot jo, pagyvėjimo galima tikėtis, kai žmonės gaus pirmąsias sąskaitas už šildymą.
Šiemet sostinės savivaldybės lėšomis atlikti 23 daugiabučių namų energiniai auditai, 41 investicijų projektas, 12 techninių projektų. Rangos darbus vykdo apie 20 bendrijų. Savivaldybė pasiruošusi apmokėti visus šių metų rangos darbus.
Pasigenda sistemos
Analitikai teigia, jog būstų renovacija turėtų būti sprendžiama valstybės mastu.
„Renovuojamas turi būti visas namas, o neretai ne visiems jo gyventojams tai daryti apsimoka. Kas naudinga vienam, nebūtinai bus naudinga kitam, todėl valstybė turėtų sukurti mechanizmą, kaip tai atlikti“, – sakė „DnB Nord“ banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenko.
Anot jo, būtinas visai šaliai bendras modelis, kuriuo vadovaujantis būtų galima įgyvendinti būstų renovacijos programą.
„Neblogas variantas buvo pasiūlytas Pasaulio banko: renovaciją galėtų atlikti įmonės, kurios įdėtas lėšas vėliau atgautų iš gyventojų mokesčių. Akivaizdu, kad valstybė renovacijai daug lėšų skirti negalės, nes biudžeto surinkimas jau šlubuoja“, – tvirtino V.Titarenko.
