Nors didieji verslai dažniau įvertina civilinės atsakomybės svarbą, visgi smulkioms ir vidutinėms įmonėms nenumatytos situacijos taip pat gali sukelti rimtų finansinių sunkumų. Pasak draudimo ekspertų, būtent jos turėtų daugiau dėmesio skirti efektyviam rizikų valdymui.
Kokias draudimo rūšis pasirinkti
Verslo civilinės atsakomybės draudimas apima įvairias apsaugos sritis, kurios yra aktualios skirtinguose sektoriuose veikiančioms įmonėms.
Bendroji civilinė atsakomybė – svarbiausia ir populiariausia draudimo rūšis, padengianti trečiųjų asmenų patirtą žalą dėl verslo veiklos. 2023 m. dėl bendrosios civilinės atsakomybės žalų buvo išmokėta daugiau nei 798 tūkst. eurų, o 2024 m. – virš 554 tūkst. eurų, rodo „Lietuvos draudimas“ duomenys.
Profesinė civilinė atsakomybė – ypač aktuali buhalteriams, auditoriams, teisininkams, kitų sričių profesionalams. Įmonės neretai pamiršta, kad jų veikla gali turėti ir teisinių pasekmių.
„Kaip pavyzdį galima paminėti statybų sektorių, kuriame draudimas yra ne tik rekomenduojamas, bet ir būtinas. Šiame sektoriuje klaidų kaina gali būti milžiniška. Turėjome atvejį, kai projektuotojas padarė klaidą brėžiniuose, dėl kurios vėliau teko perstatyti dalį pastato. Tokios žmogiškos klaidos kaina siekė beveik 100 tūkst. eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius Simonas Lisauskas.
Darbdavio civilinė atsakomybė apsaugo verslus nuo finansinių nuostolių, jei darbuotojas patiria sužalojimą darbo vietoje.
„Matome iššūkį, kad šis draudimas vis dar nepopuliarus, ir verslai linkę savotiškai rizikuoti. Tačiau jei įmonėje įvyksta rimta nelaimė, ne kiekvienam verslui gali būti pakeliama 30–40 tūkst. eurų kompensacija. Rimti incidentai gali įvykti ir mažose įmonėse. Pavyzdžiui, viename biure darbuotojas užkliuvo už prastai pritvirtintų laidų ir krisdamas smarkiai susižeidė galvą. Po tokios traumos jam prireikė ilgalaikės reabilitacijos, o darbdavys turėjo išmokėti didelę kompensaciją“, – pastebi ekspertas.
Tuo metu produkto civilinė atsakomybė – būtina maisto pramonės, gamybos įmonėms, ypač su maisto pakuotėmis dirbantiems verslams.
„Jei dėl brokuoto ar nekokybiško produkto nukentės vartotojas, pretenzijos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Neseniai registravome atvejį, kai konditerijos įmonė gavo pretenziją dėl alerginės reakcijos, kilusios po jų gaminto pyragaičio su riešutais. Kadangi etiketėje nebuvo aiškiai pažymėta, jog produktas gali turėti alergenų, bendrovei teko kompensuoti gydymo išlaidas ir patirti didelius reputacijos nuostolius“, – dalinasi S.Lisauskas.
Brangiai kainuojantys mitai
Nepaisant to, kad verslų patiriamos žalos kasmet auga, vis dar gajūs mitai, neleidžiantys įmonėms priimti racionalių sprendimų, kurie padėtų apsaugoti nuo galimų rizikų.
Pirmuoju mitu įvardijamas požiūris, jog „mums taip nenutiks“, tačiau rizika dėl to niekur nedingsta ir toliau egzistuoja. „Užtenka vieno atvejo, kad verslas patirtų didelius nuostolius. Pavyzdžiui, autoservisui netinkamai atlikus stabdžių remonto darbus, kyla rizika, jog klientas gali patekti į autoįvykį, o serviso atsakomybė tokiu atveju būtų tiesioginė. To pakaktų, kad verslui tektų spręsti rimtus finansinius sunkumus“, – pastebi S. Lisauskas.
Antruoju mitu, jog „pas mus nėra rizikų“, dažniausiai vadovaujasi maži verslai. Mažos įmonės – biurai, parduotuvės ar paslaugų teikėjai – neretai mano, kad jų vykdomoje veikloje rizikingų aplinkybių nėra, todėl draudimas neva nereikalingas.
„Net jei vykdote veiklą administraciniame pastate, galite būti atsakingi už sužeidimus ar žalą, kurių neprognozavote. Pavyzdžiui, net ir klientui atsitrenkus į netinkamai pažymėtas stiklines duris įmonės biure, verslui gali tekti padengti jo gydymo išlaidas“, – pažymi S. Lisauskas.
Savų rizikų turi ir grožio salonai, kuriuose veikla vykdoma naudojant įvairias chemines medžiagas. Padarius cheminę žalą ar sukėlus alergiją klientui, taip pat gali tekti atlyginti už incidento sukeltas pasekmes. „Ar tai būtų autoservisas, grožio salonas, ar bet kokio kito pobūdžio verslas, civilinės atsakomybės draudimas gali apsaugoti nuo rimtų finansinių nuostolių“, – pabrėžia ekspertas.
Trečiasis mitas susijęs su tikėjimu, jog verslą gali apsaugoti pasirašytos sutartys su trečiosiomis šalimis. Tačiau teisinėje praktikoje civilinė atsakomybė dažnai tenka ne tik sutartiniams partneriams, bet ir pačiai įmonei.
Kodėl svarbu peržiūrėti draudimo apsaugą
Nors 2023–2024 m. VCA žalų skaičius išliko stabilus ir svyravo tarp registruotų 860-870 atvejų per metus, išmokėta ir kartu rezervuota suma per metus išaugo daugiau nei 1,5 karto iki 2,48 mln. eurų. Taigi, pretenzijų dydžiai auga, o poveikis verslams darosi vis rimtesnis.
Reguliariai peržiūrint draudimo sutartį galima užsitikrinti, kad verslas bus apsaugotas nuo naujų galimų rizikų arba padidėjusių jau identifikuotų grėsmių. Pavyzdžiui, įmonė, kurios apyvarta nuo 200 tūkst. eurų didėjo iki vieno milijono, turėtų peržvelgti ir savo draudimo sumą, kad būtų užtikrintas verslo stabilumas.
„Bendraudami su klientais nuolat matome atvejus, kai įmonės susiduria su pretenzijomis, kurių sumos viršija jų finansines galimybes. Draudimas yra ne tik finansinė apsauga, bet ir strateginis įrankis, leidžiantis užtikrinti verslo tęstinumą bei patikimumą žvelgiant tiek iš klientų, tiek iš partnerių perspektyvos. Taigi, nereikėtų klausti, ar draudimas reikalingas – klausimas yra, ar verslas gali sau leisti jo neturėti“, – sako „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius Simonas Lisauskas.
