Sekite 15min Google
Kasdienės išlaidos atsiriekia didesnę Lietuvos gyventojų biudžetų dalį
Papildomą spaudimą sukuria tai, kad palyginti didelė Lietuvos gyventojų biudžeto dalis tenka išlaidoms, kurių paprastai sunku išvengti. Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkiai maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiria 18,6 proc. visų vartojimo išlaidų, nors ES vidurkis siekia 13,2 procento.
Dar 15,2 proc. Lietuvos namų ūkių vartojimo išlaidų tenka transportui – pagal šį rodiklį Lietuva yra antra ES po Slovėnijos. Vadinasi, vien maistas ir transportas Lietuvoje sudaro beveik 34 proc. vartojimo išlaidų, palyginti su maždaug 26 proc. ES vidurkiu.
Tai ypač juntama rugsėjį, kai prie įprasto maisto krepšelio ir kelionių į darbą prisideda išlaidos vaikų ugdymui ar studijų pradžiai. Šių metų „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai tėvų vieno vaiko mokyklinių prekių krepšeliui planuoja skirti daugiau nei 100 eurų, o trys iš dešimties tikisi išleisti daugiau nei pernai.
Rugsėjį dažniau tenka pasinaudoti santaupomis
„Bigbank“ 2024–2025 m. liepos–spalio duomenų analizė rodo, kad rugsėjį naujų taupomųjų indėlių skaičius, palyginti su rugpjūčiu, sumažėdavo perpus, o vidutinė naujai įnešama suma buvo maždaug 29 proc. mažesnė.
Pirmąją rugsėjo pusę klientai taip pat buvo labiau linkę iš taupomųjų indėlių pinigus išsiimti, o ne papildyti santaupas.
„Taupomojo indėlio pinigai dažnai atlieka kasdienio finansinio rezervo funkciją: žmogus ten nukreipia dalį atlyginimo, kaupia atostogoms, didesniam pirkiniui ar nenumatytoms išlaidoms. Rugsėjį matome priešingą judėjimą: įnešama mažiau, o sukaupti pinigai naudojami aktyviau. Tai gana aiškiai rodo, kad dalis žmonių rudens pradžios išlaidoms ima naudoti anksčiau sukauptą finansinį rezervą“, – sako banko „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė Ieva Rogozina.
Tiesa, terminuotųjų indėlių statistika atrodo visiškai kitaip. Jų skaičius rugsėjį išlieka panašus kaip rugpjūtį ir net keliais procentais ūgteli, o vidutinė naujai įnešama suma rugsėjį yra maždaug 43 proc. didesnė.
Tai paaiškinama tuo, kad terminuotiesiems indėliams dažniausiai skiriamos jau anksčiau sukauptos didesnės sumos, skirtos didesniems pirkiniams (būstui ar automobiliui), todėl jų trumpalaikės sezoninės išlaidos nepaveikia taip stipriai.
Finansinis rugsėjis prasideda dar vasarą
Įdomu ir tai, kad dėl vartojimo paskolų klientai dažniausiai kreipiasi ne rugsėjį, o dar vasarą. Tai leidžia manyti, kad finansinis spaudimas stiprėja palaipsniui: dalis didesnių išlaidų patiriama dar atostogaujant, o rugsėjį, sumažėjus laisvų pinigų rezervui, prasideda „rugsėjo pagirios“.
Finansinį spaudimą didina ir kainų augimas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. liepą metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,9 proc., o ją aukštyn stūmė ir transporto, viešojo maitinimo bei atostogų išvykų kainos – išlaidos, ypač aktualios vasarą.
„Vis dėlto didžiausia klaida – rugsėjo išlaidas laikyti netikėtomis. Mokslo metai, būreliai ir studijos nėra staigmena. Jei šeima numato, kad rudens pradžia kainuos, pavyzdžiui, 600 eurų daugiau nei įprastas mėnuo, daug lengviau šią sumą sukaupti atidedant po 150 eurų keturis mėnesius, nei bandyti visus 600 eurų rasti rugsėjį“, – apibendrina I.Rogozina.
