G.Schröderis daug metų dirbo Rusijos „Gazprom“, o dabar užima svarbias pareigas kitoje milžiniškoje šalies energetikos kompanijoje. „Rosneft“ kontroliuoja Rusijos valstybė, įmonei yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, tačiau buvusio vokiečių politiko tai pernelyg nejaudina.
„Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, komentuodamas G.Schröderio paskyrimą, aiškino, kad jis padėjo projektams, kuriuose dalyvavo Rusija ir Vokietija.
Šių metų sausį „Rosneft“ perėmė naftos perdirbimo gamyklos kontrolę Vokietijos Šveto miestelyje, taip pat įsigijo pagrindinius akcijų paketus kitose dviejose perdirbimo gamyklose Pietų Vokietijoje. Bendrovė taip pat atidarė biurą Berlyne šių metų gegužę ir pranešė apie naujas 600 mln. eurų investicijas.
Rusų investicijos energetikos sektoriuje
„Rosneft“ ir „Gazprom“ sudaro daugiau nei pusę Rusijos investicijų Vokietijoje, aiškino Vokietijos prekybos ir investicijų organizacijos Rusijos verslo ekspertas Ullrichas Umannas. Be jau minėtų įmonių, Vokietijoje veikia dar apie 1770 Rusijos finansuojamų bendrovių.
„Gazprom“ spartina žingsnį, nepaisant Europos Sąjungos Rusijos energetikos sektoriui taikomų sankcijų.
„Yra „Nord Stream“ 1 ir 2, dujų saugyklų perėmimas, bandymai investuoti į dujines jėgaines, visa tie projektai kol kas buvo nesėkmingi dėl neigiamos politikų reakcijos“, – aiškino U.Umannas.
Neseniai įvyko ir kitas reikšmingas sandoris. Vokietijoje įsikūrusi „DEA Group“ 2014 metais buvo parduota Rusijos oligarchui Michailui Fridmanui.
DEA buvo įkurta kaip Vokietijos elektros bendrovės RWE dukterinė bendrovė, ir jai priklauso dujų saugyklos Pietų Vokietijoje. Sandoris buvo vertas milijardų, tačiau Rusijos investicijų sąraše jis neatsidūrė, mat oficialus pirkėjas buvo oligarcho įmonė Liuksemburge „LetterOne“.
Auga tiesioginės investicijos
Šiemet Vokietijos centrinis bankas pasidalijo informacija apie tiesiogines užsienio investicijas. Kai Rusijos bendrovė turi daugiau nei 10 proc. vokiečių įmonės akcijų, ji įgyja balsavimo teisę, apie tai turi būti pranešta Vokietijos centriniam bankui.
Statistika rodo, kad rusų investicijos Vokietijoje išaugo nuo 2,6 mlrd. 2011 metais iki 3,46 mlrd. 2015 metais. Ypač pastebimas rekordinis šuolis 2014 metais, kai prasidėjo konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Andreas Steiningeris, Vokietijos „Ostinstitut“ (Rytų instituto) Rusijos ekspertas, mato dvi augimo priežastis.
„Iki krizės buvo kompanijų, kurios investuodavo. Investicijos nenutrūko staiga“, – sakė jos. Be to, konfliktas paskatino daug rusų investuoti į nekilnojamąjį turtą užsienyje, įskaitant Vokietiją.
Kitokie skaičiai
Kalbant apie užsienio investicijas Vokietijoje, valstybė lyderė yra Nyderlandai. Šalies investicijos Vokietijoje siekia 100 mlrd. eurų. Rusija yra tik 16 pagal dydį investuotoja Vokietijoje.
Tiesa, Rusijos Ekonominio vystymosi ministerija piešia visai kitokį paveikslą. Rusijos tiesioginės investicijos Vokietijoje smuko maždaug nuo milijardo dolerių 2014 metais iki 393 mln. dolerių 2016 metais.
Tą galima paaiškinti labai įvairiai, įskaitant smukusią rublio vertę. Tai galėjo lemti ir politinis Kremliaus spaudimas, mat Rusija dabar palankiai nebevertina verslininkų investicijų užsienyje.
IT amžius
Rusijos prekybos rūmų Vokietijoje atstovas Sergejus Nikitinas mano, kad rusai dabar Vokietijoje investuoja kitaip.
„Anksčiau investicijos buvo daromos siekiant užsitikrinti įrangos tiekimą. Dabar investuojama į startuolius, IT bendroves, kurių produkcija Rusijoje nenaudojama. Verslininkai mano, kad Vokietija yra patogi verslo kūrimo Europoje pradžios vieta“, – sakė jis.
Ši tendencija būdinga ne tik tokiems dideliems prekių ženklams kaip „Kaspersky Lab“, bet ir mažesniems vardams, tarkime, „Data Matrix“. Sankt Peterburge įsikūrusi įmonė, kuri vysto programinės įrangos sprendimus medicininiams tyrimams, Miunchene šiemet registravo dukterinę bendrovę. Tą patį 2015 metais padarė Maskvos „RTSoft“.
„RTSoft“ kuria programinę įrangą Vokietijos automobilių pramonei ir mechanikos inžinerijai.
Ypač patraukli Rusijos kompanijoms yra Bavarija. Ten aktyviai veikia apie 350 Rusijos įmonių. Vokietijoje investuoja ne tik didelės Rusijos įmonės, bet ir startuoliai, plečiantys savo veiklą pasaulyje.
Verslininkai „Deutsche Welle“ pasakojo beveik nejaučiantys Europos Sąjungos sankcijų. Olga Sinenko iš „RTSoft“ aiškino, kad jos bendrovei sankcijos atsiliepė, tiesa, netiesiogiai. „Ne visi klientai ir įmonės nori dirbti su mumis, nors mums tiesioginės sankcijos ir nėra taikomos. Kai kurie klientai tiesiog labiau nori dirbti su vokiečiais, nepaisant mažesnės produkcijos kainos ir aukštos kokybės darbo“, – sakė moteris.
