„2,3 proc. deficitas, kurį planuoja Lietuva, visiškai nėra dramatiškas reikalas. Kaip žinote, mes neturėtume peržengti 3 proc.. Lėtėjant ekonomikai, mes turime priimti sprendimus ir apsaugoti pirmiausia socialiu požiūriu žmones, išsaugoti jų atlyginimų augimą o ne vien tik laikytis įvairių kriterijų“, – po susitikimo su Latvijos premjeru Ivaru Godmaniu penktadienį Vilniuje sakė G.Kirkilas.
Vėliau jis tvirtino, kad Europos Komisijai spalio 1-ąją pateiktas prognozuojamas 2,3 proc. fiskalinis deficitas yra 2009 metų. Tuo tarpu Finansų ministerija patvirtino BNS pranešimą, jog toks yra numatomas 2008-ųjų deficitas, nors, anot jos, jis dar gali keistis.
„Ši prognozė gali kisti, priklausomai nuo to, kaip bus renkamos lėšos į biudžetus ir socialinius fondus, kokios bus jų išlaidos. Lietuvos pateiktas prognozes toliau vertins Europos Komisija. Įvertinusi visų šalių, tarp jų ir Lietuvos pateiktą informaciją, EK skelbs savo prognozes“, – teigiama penktadienį išplatintame ministerijos pranešime.
Finansų ministerija patvirtino pateikusi EK galimo 2008 metų valdžios sektoriaus deficito prognozę – 2,688 mlrd. litų – atsižvelgdama į rugsėjo mėnesį turėtus biudžeto surinkimo ir socialinių fondų išlaidų duomenis ir tendencijas.
Pasak G.Kirkilo, didesnis fiskalinis deficitas yra nulemtas objektyvių priežasčių – pirmiausia pasaulinės finansų krizės.
„Ne Lietuvos Vyriausybė sužlugdė bankus. Bankus ir finansų institucijas sužlugdė keli dalykai – pirmiausia patys neatsakingi bankininkai, antra, per menka finansinių institucijų kontrolė ir reguliavimas. Neabejoju, kad šioje Vadovų Taryboje sprendimas dėl reguliavimo bus priimtas“, – penktadienį žurnalistams sakė G.Kirkilas.
Deficitas – daugiau nei 2,5 mlrd. litų
Šių metų Lietuvos fiskalinis deficitas turėtų siekti 2,688 mlrd. litų ir sudaryti 2,35 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto.
Pernai suplanuotas 2008-ųjų valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,5 procento.
Didžiausią deficito dalį sudarys „Sodros“ deficitas – rugsėjo pabaigoje paskaičiuota, kad per visus šiuos metus fondo išlaidos viršys pajamas 1,112 mlrd. litų.
Dar 1,289 mlrd. litų daugiau išleis nei gaus pajamų centrinė valdžia, o 287 mln. litų – savivaldybės.
Tokius skaičiavimus Finansų ministerija, remdamasi rugsėjo 30 dienos duomenimis, pateikė Europos Komisijos Europos Komisijos Ekonomikos ir finansinių reikalų generaliniam direktoratui. Kruopščiai nuo visuomenės slepiamo dokumento kopiją gavo ir BNS.
Europos Sąjungos narės iki kiekvienų metų balandžio 1 ir spalio 1 dienomis privalo pateikti Briuseliui metinę pažymą apie valstybės deficitą ir skolą, apskaičiuotą pagal ES Tarybos reglamento reikalavimus.
Šie rodikliai yra yra ypač svarbūs, nes remdamasi jais (deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP), ES vykdo fiskalinę priežiūrą ir taiko baudas už jų viršijimą.
2007 metais Lietuvos fiskalinis deficitas siekė 1,23 proc. BVP, arba 1,21 mlrd. litų, iš jų „Sodros“ deficitas – 53,4 mln. litų, centrinės valdžios – 833,7 mln. litų, savivaldybių – 322,8 mln. litų.
2006 metų valdžios sektoriaus deficitas sudarė 0,5 proc. BVP.
Valdžios sektorius apima centrinę valdžią (valstybės biudžetą ir nebiudžetinius fondus), socialinės apsaugos fondus („Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondą) ir vietos valdžią (savivaldybių biudžetus).
Planuojamas šių metų BVP yra 114,433 mlrd. litų, pernai jis buvo 98,139 mlrd. litų.
