Lietuva yra labai maža šalis ir todėl labai priklausoma nuo globalinės situacijos. Eksporto augimas ir investicijos į gamybinius pajėgumus lėmė ženklų Lietuvos augimą šių metų pirmąjį pusmetį, tačiau dabartiniai neramumai Europos finansų rinkose ir sumažėję lūkesčiai Europoje lemia ir Lietuvos padėtį.
Atsižvelgiant į tai, kad apie 60 procentų viso šalies eksporto nukreipta į Europos Sąjungos šalis, gana natūralu matyti nerimo ženklų ir Lietuvoje. Vis dėlto Lietuvos ekonominė padėtis yra gana palanki ir panikuoti tikrai nėra dėl ko.
Labiausiai skolų problemų „paliestų“ euro zonos šalių ekonominė padėtis neturės labai didelės tiesioginės įtakos Lietuvai, nes prekių eksportas į „periferines“ Europos šalis sudaro kiek mažiau nei keturis procentus viso prekių eksporto iš Lietuvos. Taip pat labai svarbu, kad ir Lietuvos bankai neturi reikšmingų investicijų į šias šalis.
Tačiau Lietuvai Europos finansiniai ir ekonominiai sunkumai gali atsiliepti domino būdu. Pavyzdžiui, per eksporto rinkas, per pasunkėjusį kredito prieinamumą ir apskritai verslo bei vartotojų suprastėjusius lūkesčius ir nepasitikėjimą ateitimi.
Vis dėlto net apžvalgininkai vieningai sutaria – Lietuva 2008–aisiais ir Lietuva 2011–aisiais jau ne tokia pati. Prielaidos, kad Lietuvos ekonomika atlaikys turbulenciją, krečiančią kitas Europos šalis, kelia pasitikėjimą net didžiausiems skeptikams.
Svarbu suvokti, kad, nepaisant neigiamos informacijos žiniasklaidoje, Lietuvoje nusimato teigiamas augimas. Labai gali būti, kad augimas Lietuvoje bus vienas didžiausių Europoje.
Kuo mes galime pagrįsti tokias prognozes?
Po 2009–ųjų nuosmukio Lietuvos eksportuotojai ženkliai padidino savo konkurencingumą, palyginti su kitomis ES šalimis. 2011–ųjų rugsėjo duomenimis, tai tikrai lėmė net 37 proc. metinį eksporto augimą. Be to, nemaža Lietuvos eksporto dalis yra nukreipta į kaimynines šalis, kurių paklausa yra mažiau priklausoma nuo eksporto į periferines Europos šalis ir labiau lemiama vidinio vartojimo augimo.
Tačiau eksportas nėra vienintelis ekonomikos augimo rodiklis. Pastaruoju metu vidaus vartojimas ir investicijos lemia nemažą ekonomikos augimo spartą. Įmonių pelningumas Lietuvoje gerokai atsigavo 2010 metais ir dabar dirba beveik visu pajėgumu. Tai sukuria prielaidas įmonėms didinti investicijas savo veiklos plėtrai. Be to, jos turi galimybių tai ir daryti – Lietuvos banko duomenimis, kredito prieinamumas verslui pagerėjo. Tai parodo trečiojo ketvirčio 1,3 proc. kredito augimas privačioms įmonėms. Aišku, nereikia pamiršti ir struktūrinės paramos poveikio verslui, kuris atsilieps investicijų lygiui Lietuvoje.
Nors Europos finansų rinkos padėtis gali lemti ir kreditavimo prieinamumą Lietuvoje, reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankų sistemoje vyrauja Skandinavijos bankai, kurie yra stabilūs bei neturi didelių investicijų problemų kamuojamose Pietų Europos šalyse. Tad šių bankų stabilumas ir jų teigiamas požiūris į verslo investicijas Lietuvoje turės teigiamą įtaką jų augimui.
Daugelis kalbančiųjų, kad Lietuvai smogs ar jau smogė antroji krizės banga, turbūt be reikalo kelia panikos bangas. Ką reiškia ekonominė krizė? Krizė – kai augimas neigiamas, kai ekonomika iš tikrųjų mažėja. Lietuvoje šiais metais augimas prognozuojamas per 6 proc., o kitais metais, nors ir yra sumažinti lūkesčiai, bet augimas prognozuojamas teigiamas.
Bet kokiu atveju niekas neprognozuoja recesijos, ir tai tikrai turėtų įkvėpti Lietuvos verslininkus.
Autorė yra LR ūkio ministro patarėja, buvusi JAV banko „Goldman Sachs” viceprezidentė
