SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, nuo metų pradžios net 5 proc. augo namų turtas, o gyventojų įsipareigojimai neauga.
„Lietuvos namų ūkiai gyvena ekonomikos susitraukimo sąlygomis. Iki 2008 metų vyravo optimizmas, o kai ekonomika pradėjo trauktis, vartojimas pradėjo mažėti, namų ūkiai skuba grąžinti prisiimtus įsipareigojimus, santaupos auga“, – sakė J.Varanauskienė.
Jos teigimu, žmonės gyvena pagal galimybes, nėra linkę pasiduoti euforijai, blaiviai, racionaliai priima sprendimus.
Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojų turtas siekė 36,3 mlrd. Lt – beveik 5 proc. daugiau nei metų pradžioje. Finansinis turtas didėjo ir dėl naujų sukauptų santaupų, ir dėl palankios situacijos akcijų rinkose.
Įsipareigojimai finansų institucijoms rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo 25,9 mlrd. Lt. Nuo metų pradžios gyventojų įsipareigojimai bankams ir kredito unijoms sumažėjo 236 mln. Lt (beveik 1 proc.).
Mąžta indėlių populiarumas
Europos centriniam bankui nustačius rekordiškai žemą bazinę palūkanų normą, už terminuotus indėlius taip pat siūlomos itin mažos palūkanos, mažesnės ir už infliaciją. Dėl to mąžta indėlių populiarumas.
SEB analitikų teigimu, dėl to namų ūkiai verčiau palieka lėšas neterminuotųjų indėlių sąskaitose arba laiko jas grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais laikomų lėšų ir lėšų, laikomų neterminuotųjų indėlių sąskaitose, dalis, palyginti su terminuotųjų indėlių sąskaitose laikomomis lėšomis, nuo 2011 metų pradžios iki antro 2012 metų ketvirčio pabaigos padidėjo nuo 46,1 proc. iki 52,6 procento.
J.Varanauskienės teigimu, tai verčia spėlioti, kam artimiausiu metu bus skirti šie pinigai. Tačiau, nors leisti juos skatina infliacija ir neaiškios ateities perspektyvos, gyventojai santaupų leisti kol kas neskuba.
„Veiksniai, slopinantys norą sutaupytus pinigus išleisti, yra išsiugdyti taupumo įpročiai ir pernelyg nusiraminti neleidžianti ekonominė aplinka. Be to, nemažos dalies žmonių padėtis iš tiesų nepasikeitė, nes pajamos nepadidėjo. Abi šios veiksnių grupės yra vienodai svarbios, todėl vienpusiškai tikėtis, kad pinigai bus skirti vartojimo reikmėms, negalima. Juolab kad pastaruoju metu namų ūkių vartojimo ir mažmeninės prekybos apyvartos augimas pradėjo lėtėti“, – sakė J. Varanauskienė.
Ekonomika auga, algos – nelabai
Darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius įmonėse pradėjo augti maždaug praėjus tik pusmečiui po to, kai pradėjo augti ekonomika. Tačiau užmokestis auga lėčiau, negu ekonomika, o ir vidutinis darbo užmokestis dar nepasiekė prieš krizę buvusių verčių.
Darbo užmokesčio ribojimas yra verslo sąnaudų kontroliavimas. Toks taupymas verslui leidžia konkuruoti eksporto rinkose. Darbo užmokestis verčiau didinamas mokant įvairius vienkartinius priedus ir premijas.
Tačiau kol kas auga tik nominalus darbo užmokestis, ne realus.
J.Varanauskienės teigimu, kitąmet turėtų augti vadovaujančiojo personalo algos, daugiau uždirbti turėtų ir apdirbamosios pramonės darbuotojai, į eksportą orientuotų įmonių darbuotojai.
Nuo metų pradžios vidutinis darbo užmokestis augo 2,4 proc.
Neramūs ir 2013-ieji
SEB analitikai nesiryžo prognozuoti, kokie namų ūkiams bus ateinantys metai. Progų gyventi geriau esą bus, tačiau tikrai ne visi sugebės jomis pasinaudoti.
Sumažėjo gyventojų paskolos, paskolų palūkanos, jie turi daugiau likvidžių lėšų. Tai leidžia gyventojams lengviau spręsti finansines problemas. Visgi daug jų dar gauna itin mažas pajamas, santaupų beveik neturi, stengiasi išvengti bet kokios rizikos.
Didelę įtaką Lietuvos gyventojams daro situacija Europos Sąjungoje. Kitąmet vėl brangs energetiniai ištekliai, augs akcizai dyzelinui, tabakui, o tai apsunkins namų ūkių finansų planavimą.
Todėl kitąmet gyventojams J.Varanauskienė pataria atsakingai planuoti išlaidas, saugoti savo turtą.
Be to, demografinės tendencijos gyventojus vers apie senatvę galvoti ir sprendimus priimti jau dabar.
