Parlamentarai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Energetikos įstatymo pataisas, kurios, pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, buvo rengiamos beveik metus.
Anot jo, pokyčiai pagerins Lietuvos investicinę aplinką ir jos konkurencingumą – elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių sukaupiamą įrenginių rezervą būtų galima panaudoti didelių investicinių projektų spartesniam įgyvendinimui.
„Rezervai galėtų turėti dvigubą paskirtį: jie būtų kaupiami pačių tinklų atstatymui dėl sabotažo ar krizės atveju, bet tas pats rezervas galėtų būti naudojamas ir prijungimams, tai yra tiek savivaldybėse, kuomet ateina nauji investuotojai, taip pat užtikrinant ir atsinaujinančios energetikos plėtrą“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, pakeitimais siekiama užtikrinti saulės ir vėjo bei kitų „žalių“ elektrinių bei kaupiklių projektų įgyvendinimą, sugretinant jį su elektros vartojimo augimu ir tarpsisteminių jungčių plėtra.
„Nors rinkoje yra daug išimta rezervacijų, stebime tam tikrą projektų plėtros sulėtėjimą“, – pristatydamas pataisas teigė Ž. Vaičiūnas.
Pakeitimais siūloma lengviau išduoti leidimus plėtrai, atsisakyti perteklinių reikalavimų jėgainių statytojams, taip pat leisti vieną kartą pratęsti leidimus, įpareigoti sistemos operatorius kaupti rezervus krizėms.
„Projektų vystytojams, neketinantiems stabdyti projektų, būtų sudarytos galimybės leidimų galiojimo terminą pratęsti nuo dabartinio ketverių metų iki aštuonerių metų, būtent nuo plėtros leidimo gavimo arba pakeisti suplanuotą vykdyti veiklą į kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje, įsipareigojant papildomu finansiniu garantu“, – Seime kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Tikslas šių įstatymų yra toks, kad pirmiausia tie vystytojai, kurie nori vystyti projektus, juos vystytų ir turėtų lankstesnes galimybes, ilgesnius terminus. O tie, kurie to neplanuoja daryti, galėtų tuos pavedimus atlaisvinti rinkai. Ta apimtimi, kiek atlaisvės pralaidumo, jais galėtų pasinaudoti kiti rinkos dalyviai“, – pabrėžė ministras.
Siūloma nuo 50 iki 25 eurų sumažinti tinklų operatoriams mokamas garantijas: „Anksčiau, kai buvo didelė konkurencija dėl pralaidumo, toks mokestis buvo racionalus ir priimtinas. Šiuo metu, kuomet yra sumažėjusi konkurencija, sumažinant šį rezervacijos mokestį, tai būtų tiesiog sumažinamas įšaldyto kapitalo dydis vystytojams“.
Ž. Vaičiūno teigimu, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo pagaminta 5,4 gigavato (GW) energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Pernai augimas siekė 1,7 GW.
„Jau šiandien turime 6,2 GW atsinaujinančios energetikos, tiek saulės ir vėjo kartu sudėjus, – teigė ministras. – Plėtra tikrai yra sparti.“
