Po svarstymo už Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją balsavo 62 parlamentarai, prieš – 14, susilaikė 26 Seimo nariai. Seimo pirmininkei Irenai Degutienei pasiūlius dokumentą priimti skubos tvarka, parlamentarai sutiko, tačiau priėmimą nutarta perkelti į popietinį Seimo posėdį.
„Neatsitiktinai strategija vadinasi ir energetinės nepriklausomybės strategija – ją priimdami užbaigtume paskutinį Lietuvos euro integracijos etapą. Būdami ES ir NATO nariais, vis dar esame priklausomi nuo trečiosios šalies ir padėtį turime neabejotinai pakeisti“, – parlamentarus už strategiją ragino balsuoti užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Tuo metu skeptiškai tokią strategiją vertinantys parlamentarai abejojo, ar ji apskritai turi prasmės, kai įstatymai dėl strateginių energetinių projektų jau yra priimti.
„Dokumentas, na, nelabai turi naujumo su tuo, kas buvo priimta 2007 metais, todėl jo reikalingumas yra pakankamai abejotinas. Vargu, ar tas dokumentas ką nors pakeis“, – sakė Rimantas Sinkevičius.
Seimo narys Kęstutis Daukšys aiškino, kad strategijoje nėra numatyta, kaip konkrečiai bus sprendžiamos pagrindinės energetikos problemos, todėl siūlė grąžinti strategiją Vyriausybei.
„Nei apie renovaciją namų niekas nesudėstyta. (...) Jeigu mes šiandieną būtume nepriklausomi nuo rusiškų tinklų, tai elektra kainuotų maždaug 7 proc. brangiau. Jeigu šiandien turėtume dujų terminalą, dujos kainuotų dar maždaug 7 proc. brangiau. (...) Visiškai neaišku, ką darysim su šilumos ūkiu, kad šiluma būtų pigesnė, visiškai neaišku, ką darysim su namų renovacija, tai tokią strategiją priiminėti... Aš manau, bet kokiu atveju nauja Vyriausybė atėjusi strategiją keis“, - kalbėjo Kęstutis Daukšys.
Strategijoje rašoma, kad namų renovacijai bus skirta 5–8 mlrd. litų. Renovavimo darbai bus finansuojami valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir gyventojų lėšomis.
Prisiminė skalūnus
NSGK komitetas, tobulinęs strategiją, papildė ją punktu apie skalūnų dujas ir šilumos ūkio sektorių.
Strategijoje rašoma, kad Vakarų Lietuvoje gali būti iki 500 mlrd. m3 skalūnų dujų, iš kurių 100 mlrd. m3 – potencialiai techniškai išgaunamas kiekis. Tokio kiekio pagal dabartinį dujų suvartojimą Lietuvai užtektų 30–40 metų. Tai rodo, kad skalūnų dujos gali tapti svariu indėliu stiprinant šalies ir regiono energetinį saugumą, nes vietinės skalūnų dujos mažintų priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų; didintų tiekimo patikimumą; skatintų regioninės Baltijos valstybių dujų rinkos ir infrastruktūros plėtrą.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje rašoma, kad pagrindinis šilumos sektoriaus uždavinys – padidinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, tuo pačiu metu keičiant šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas biomase. Valstybė esą rems iniciatyvas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, skatinančias atliekų naudojimą energijai gaminti ir didinančias biomasės naudojimą šilumos gamybai. Iki 2020 metų Lietuva sumažins šilumos suvartojimą gyvenamuosiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose 30–40 procentų. Palyginti su 2011 metais, tai kiekvienais metais leis sutaupyti nuo 2 iki 3 TWh šilumos. Centralizuoto šilumos tiekimo sektorius bus pertvarkytas remiantis Trečiojo ES energetikos paketo principais ir sudarant prielaidas susiformuoti sąžininga ir efektyvia konkurencija pagrįstai šilumos gamybos ir perdavimo įmonių veiklai. Skaidri šilumos gamybos ir perdavimo įmonių veikla ir jos kontrolė užtikrins šildymo paslaugų teikimą vartotojams mažiausiomis kainomis.
15min.lt jau anksčiau rašė, kad strategijoje kaip energetinės nepriklausomybės garantas yra numatyta Visagino atominė elektrinė, svarbūs projektai yra suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija.
Papildyta 15 val. 37 min. Seimas skubos tvarka priėmė Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Už balsavo 60 parlamentarų, prieš – 20, susilaikė 31.