Tai numatančią pataisą registravęs buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis aiškinamajame rašte teigia šį pokytį siūlantis, nes pasitaiko atvejų, kai dėl senatvės pensijos skyrimo asmenys kreipiasi pavėluotai – praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos.
Tokie asmenys dalį senatvės pensijos praranda, nes dabartiniai įstatymai numato, kad ji gali būti mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl senatvės pensijos paskyrimo dienos. Vadinasi, jei žmogus kreipėsi pavėlavęs pusantrų metų, 6 mėnesius jam priklausančios pensijos jis negaus.
Tuo pačiu Lietuvoje gyventojai turi galimybę teikti oficialų prašymą ir atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą. Tai – vienas iš būdų pasididinti pensiją, nes tokiu atveju senatvės pensija padidinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
Dėl šios priežasties L.Kukuraitis siūlo atsisakyti išankstinio prašymo atidėti senatvės pensijos skyrimą laikant, kad tais atvejais, kai asmuo įgijo teisę gauti senatvės pensiją, bet dėl jos skyrimo kreipėsi praėjus daugiau nei 12 mėnesių, jis pageidauja atidėti senatvės pensijos skyrimą – tokiam asmeniui pensija taip pat didėtų po 8 proc. už atidėtus metus.
Tiesa, L.Kukuraitis siūlo, kad asmuo atitiktų kelis reikalavimus – pavyzdžiui, būtų įgijęs bent minimalų stažą senatvės pensijai skirti dirbdamas Lietuvos ar kitose Europos Sąjungos įmonėse ir įstaigose.
Kitas siūlomas apribojimas – atidėta pensija nebūtų didinama, jei asmuo tuo metu gavo kitos rūšies pensiją (negalios, netekto darbingumo (invalidumo), maitintojo netekimo, ištarnauto laiko ir pan.) arba, jei asmuo buvo praradęs teisę gauti senatvės pensiją.
„Šiuo siūlymu siekiama atsižvelgiant į tai, kad asmeniui vienu metu gali būti mokama tik viena socialinio draudimo pensija. <...> Todėl atvejai, kai asmeniui senatvės pensija yra nemokama dėl to, kad jis gauna kitos rūšies socialinio draudimo pensiją ar šalpos išmoką, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, neturėtų būti traktuojami kaip priežastis papildomai didinti nemokėtą senatvės pensiją“, – rašoma aiškinamaje rašte.
Būdas pasididinti pensiją, apie kurį žino ne visi
15min jau rašė, kad didžiausias pensijas Lietuvoje, viršijančias 2 tūkst. eurų, gauna žmonės, kurie ją pasididino ne tik ilgai išlikę darbo rinkoje, bet ir pasinaudoję minėta galimybe – pensijos atidėjimu.
2023 metų pabaigoje, „Sodros“ duomenimis, atidėtą pensiją gavo 822 žmonės, o vidutinė atidėta senatvės pensija siekė 920 eurų.
Kaip aiškinamajame rašte rašė naują pataisą siūlantis L.Kukuraitis, kai asmuo pasinaudoja galimybe atidėti senatvės pensijos mokėjimą maksimaliam 5 metų (60 mėnesių) laikotarpiui, jam priklausanti senatvės pensija padidinama 40 procentų ir padidinta mokama iki gyvos galvos, kasmet ją indeksuojant.
Pavyzdžiui, jei asmuo, 2019 m. pateikė prašymą atidėti senatvės pensijos skyrimą maksimaliam 5 metų (60 mėnesių) laikotarpiui ir 2024 m., šiam terminui pasibaigus, jam buvo paskirta vidutinės senatvės pensijos (598 eurų) dydžio senatvės pensija, dėl atidėto kreipimosi šią pensiją padidinus 40 procentų, asmeniui būtų pradėta mokėti 837 eurų dydžio senatvės pensija (239 eurų didesnė).
„Įvertinus faktinį vidutinės senatvės pensijos didėjimą dėl šių pensijų indeksavimo, 2025 m. pensija didėtų 11,51 procento ir toks asmuo 2025 m. pradėtų gauti 933 eurų dydžio senatvės pensiją (vietoj 667 eurų)“, – aiškiname teisės akte.
