Tai reiškia, kad būtų užkirstas kelias žemės ūkio organizacijas vienijančiai žemdirbių savivaldos įstaigai, kuriai gegužę sukanka 100 metų, gauti finansavimą iš biudžeto ateityje, nes jis nebeskiriamas nuo 2022 metų.
Seimui antradienį bus teikiamas prieš metus parlamente registruotas valdantiesiems priklausančios Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ frakcijos narių ir „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo inicijuotas projektas.
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė BNS sakė esanti nustebusi, kad kažkas teikia tokį pasiūlymą, ir ragina įvertinti rūmų istorinę patirtį.
„Europinėje dimensijoje kotiruojami ŽŪR labai aukštai. (...) Panaikiname įstatymą, Žemės ūkio rūmus, ir prilyginame juos kažkokiai asociacijai. Prancūzai dviem metais vyresni už mus, pažiūrėkite, jie turi galių, įtakų reguliacinių įvairiausių, jie yra tarpininkai tarp parlamento, tarp vyriausybės“, – kalbėjo ŽŪR vadovė.
Pasak jos, prilygintiems asociacijai ŽŪR bus sunku Europoje atstovauti Lietuvos žemės ūkiui: „Kai pasakom, kad rūmai, tai visi žino, kad mes turime tą patirtį, kad veikiame pagal atskirą įstatymą, ne pagal kažkokį tai bendrą. Tai mūsų tas įvaizdis visiškai kitoks.“
Tuo metu Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius BNS teigė, kad panaikinus ŽŪR įstatymą niekas nesikeistų.
„Nė karto jis (įstatymas – BNS) nebuvo peržiūrėtas, tobulintas, o tai pirmas požymis, kad tas įstatymas gyvenime yra netaikomas, nes visi kiti, kurie būna naudojami, tai jie neišvengiamai reikalauja peržiūros. O kitas dalykas, tai kad rūmai gyvena, kaip ir visos kitos asociacijos, pagal Lietuvos asociacijų įstatymą. Ir to visai pakanka tam, kad rūmai galėtų vykdyti veiklą“, – tvirtino R. Juknevičius.
Pasak jo, ŽŪR įstatymas buvo numatęs rūmams išskirtines funkcijas, kurių jie neatlieka, o dalyvauja žemės ūkio politikos formavimo debatuose, darbo grupėse lygiaverčiai kaip ir kiti socialiniai partneriai.
ŽŪR vyriausioji finansininkė Rasa Buzienė BNS nurodė, kad rūmai tiesioginio finansavimo iš biudžeto nebegauna nuo 2022 metų.
„Būdavo skiriama konkreti eilutė savivaldos stiprinimo priemonei per ministerijos (Žemės ūkio –BNS) krepšelį, o nuo 2022 metų ta priemonė tapo kaip ir konkursine – skelbiamas kvietimas, teikiamos paraiškos“, – teigė ŽŪR atstovė.
Pasak jos, 2020-2021 metais iš biudžeto buvo gauta po 364 tūkst. eurų.
2025 metais ŽŪR vykdė projektų už 1,2 mln. eurų, o užpernai – už 1,8 mln. eurų. Komunalines paslaugas, atlyginimus ir kitas išlaidas ŽŪR apmoka gaudami pajamų už patalpų nuomą, iš nario mokesčio, mokymų, kitos komercinės veiklos.
Tai ne pirmas kartas, kada siūloma ŽŪR atriboti nuo biudžeto lėšų – 2017 metais tuomet partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijai priklausęs R. Žemaitaitis su kitais Seimo nariais siūlo nenumatyti finansavimo ŽŪR.
Valstybės kontrolė anksčiau buvo pripažinusi, kad ŽŪR veikla finansuojama pagal istoriškai susiklosčiusią tradiciją, o rūmų veiklą reglamentuojančiame įstatyme nenurodomos konkrečios funkcijos, už kurių vykdymą skiriamos valstybės biudžeto lėšos.
