Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą gavusi informaciją apie atvejį Registrų centro Šiaulių filiale, kai žemės nuomininkas kreipėsi į Registrų centrą su prašymu įregistruoti žemės nuomos faktą. Nuomininko buvo pareikalauta pateikti žemės sklypo plano originalą, o jo nepateikus, prašymas dėl sutarties įregistravimo nebuvo priimtas.
Nustatyta, kad Registrų centro administruojamame Nekilnojamojo turto kadastre yra ar bent turi būti saugomos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos, o jose – ir sklypų planai. Registrų centras taip pat teikia atskirą paslaugą „Žemės sklypo planas“, iš kurios aprašymo yra akivaizdu, kad sklypų savininkai iš Registrų centro gali gauti tiek popierinę, tiek skaitmeninę žemės sklypo plano kopiją. Taigi, nors Registrų centras pats kaupia žemės sklypų planus, asmenys, norintys įregistruoti žemės nuomos ar panaudos sutartį, privalo pateikti Registrų centrui tokio plano originalą.
Seimo kontrolierė konstatavo, kad minėtas reikalavimas pateikti žemės sklypo plano originalą yra prieštaringas ir perteklinis. Anot E.Leonaitės, jis gyventojams sukuria papildomą laiko ir finansinių sąnaudų naštą, o kai kuriais atvejais gali labai apsunkinti sutarties įregistravimą.
„Su prašymu dėl žemės sklypo nuomos ar panaudos fakto registravimo turi teisę kreiptis ne tik žemės sklypo savininkas, bet ir nuomininkas ar panaudos gavėjas. Tačiau nuomininkai ar panaudos gavėjai, tikėtina, dažnu atveju neturi žemės sklypo plano originalo, todėl negali veiksmingai pasinaudoti savo teise įregistruoti sutartį, nes jų prašymai paprasčiausiai nepriimami. Tuo tarpu žemės sklypo savininkas neretai gyvena kitame mieste ar net užsienyje, todėl esama praktika vertintina kritiškai“ – teigia E.Leonaitė.
Reaguodamas į Seimo kontrolierės išvadas, Registrų centras atnaujino tvarką ir nustatė, kad nuo šiol pakanka visų sandorio šalių pasirašytos žemės sklypo plano arba schemos kopijos. Originalas nebėra būtinas, nebent pačios šalys nuspręstų pridėti žemės sklypo plano originalą ar kitu būdu patvirtintą kopiją.
Seimo kontrolierių įstaiga primena, kad Administracinės naštos mažinimo įstatyme yra pabrėžiamas poreikis imtis administracinės naštos mažinimo priemonių ir siekti nereikalingų informacijos reikalavimų panaikinimo, taip siekiant taupyti piliečių bei verslo materialinius ir nematerialinius išteklius.
