Seimo Audito ir Ekonomikos komitetai pateikė svarstyti įstatymų pataisas dėl vidaus sandorių uždraudimo.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius 15min teigė, kad naujus įstatymų pakeitimus tikimasi apsvarstyti per balandį, o įsigaliotų jau nuo liepos 1 d.
Ketvirtadienį Seime vidaus sandorių problema pristatyta parlamentarams. Po karštų diskusijų Seime 69 balsais už, 21 prieš ir 17 susilaikius pritarta pasiūlymui išlaikyti vidaus sandorius, tačiau jiems taikyti apribojimus.
„Išskirčiau vieną iš landų – tai vidaus sandoriai, kurie atsirado 2010 m. Pati idėja gal ir nebloga, kad būtų galima be viešųjų pirkimų procedūrų įsigyti paslaugas tais būdais, kai negalima įsigyti iš rinkoje esančių dalyvių. Tačiau ši išimtis, deja, tapo taisykle. Nekalbėsiu apie „Lietuvos geležinkelius“, kurie ėmė piktnaudžiauti ir per metus vidaus sandoriais išleisdavo apie 88 mln. eurų. Dabar problema – savivaldybės“, – posėdyje teigė Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė.
Seimo narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad vidaus sandorių tikslas – sumažinti sandorių išlaidas ir tai įprastai naudojama versle. Tuo tarpu Savivaldybėse tokie argumentai nekeliami.
Teks išleisti daugiau
Valstybės valdoma energetikos milžinė „Lietuvos energija“ vienija 21 bendrovę, o jose nebeliko daugumos buhalterių, teisininkų, klientų aptarnavimo, personalo valdymo specialistų, netgi IT sistemų – veiklas grupė anksčiau centralizavo ir specialistus sutelkė 2 bendruose paslaugų centruose. Vidaus sandoriais iš jų „Lietuvos energija“ perka būtinas paslaugas, nes atitinkami padaliniai pačiose bendrovėse panaikinti.
„Lietuvos energija“ skaičiuoja, kad taip grupė per pastaruosius dvejus metus sutaupė 20 proc. išlaidų centralizuotoms veikloms. Jei vidaus sandorių neliktų – tokio veiklos modelio taikyti nebegalėtų.
„Jei vidaus sandoriai būtų uždrausti, būtų galimos kelios alternatyvos. Viena iš jų – aptarnavimo funkcijas grąžinti atgal į įmones, tačiau tokiu atveju išaugtų aptarnavimo veiklų sąnaudos. Kitas variantas pirkti visas paminėtas paslaugas rinkoje. Tačiau paslaugos, kurias dabar teikia paslaugų centrai, grupei yra pigesnės, nei pasiūlytų rinkos tiekėjai arba apskritai rinkoje nėra tiekėjų, kurie teiktų tokios apimties paslaugas“, – teigia „Lietuvos energijos“ Pirkimų vadovė Vaida Genytė-Kazlauskienė.
Anot jos, jei paslaugos būtų atiduotos rinkai, energetikos grupė nebegalėtų kontroliuoti paslaugų kaip savo vidinio padalinio ir prarastų lankstumą. Papildomai reikėtų išspręsti IT saugumo, konfidencialios informacijos apsaugos, patikimumo klausimus.
Su Verslo aptarnavimo centru (VAC), kuris teikia aptarnavimo paslaugas „Lietuvos energijai“, vidaus sandorių 2016 m. sudaryta už 12 mln. eurų. Tuo tarpu VAC iš viso grupei įvykdė viešųjų pirkimų už 727 mln. eurų. IT paslaugas „Lietuvos energijos“ įmonės perka iš „Technologijų ir inovacijų centro“. Šio paslaugų centro pajamos per 2015 m. siekė 14,3 mln. eurų, grupė nepateikė vidaus sandorių apimties.
Audito komitetas – griežtas
Audito komiteto pozicija dėl vidaus sandorių yra griežta – vidaus sandoriai turi būti naikinami, nes tai pažeidžia konkurencingumo principą ir sukuria sąlygas neskaidriam valstybės resursų panaudojimui.
„Nors vidaus sandoriais perkančiosios organizacijos turėtų naudotis tik išimtinais atvejais, tačiau tai jau tapo įprasta praktika, kuri sudaro sąlygas piktnaudžiauti, neekonomiškai, neracionaliai naudoti valstybės ir savivaldybės lėšas“, – teigiama komiteto pranešime.
Didžiausia problema įvardijami savivaldybių pirkimai.
2015 m. buvo sudarytas 271 vidaus sandoris už 301,1 mln. Eur, iš kurių 18 savivaldybių sudarė 72 vidinius sandorius už 205,4 mln. Eur, tai sudaro 68 proc. visų 2015 m. Lietuvoje sudarytų vidaus sandorių, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys. 2016 m. 15 savivaldybių sudarė 83 vidinius sandorius už 68,8 mln. eurų., o tai 49,79 proc. visų 2016 m. sudarytų vidinių sandorių.
Gyventojai tose savivaldybėse, kurios sudaro vidaus sandorius, moka nuo 5 iki 100 procentų daugiau už komunalinių atliekų išvežimą. Taip pat nustatyta, kad paslaugos vartotojai gauna žymiai prastesnės kokybės, parodė 2015 m. Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas.
„Taip nutinka dėl to, kad vidaus sandoriai sudaro sąlygas savivaldybėms privilegijuoti ir proteguoti net ir neefektyviai valdomas savivaldybės kontroliuojamas įmones, o dėl biudžetinėmis lėšomis išlaikomų pastarųjų likimo sprendimus priima savivaldybių tarybos“, – aiškinama Audito komiteto pranešime.
Savivaldybės įmonės, anot I.Šimonytės, jeigu būtų konkurencingos, galėtų ir taip laimėti viešuosius pirkimus.
„Savivaldybių politikams patogu turėti įrankį, kurio finansavimą, personalą ir investicijas gali reguliuoti, tačiau tai niekaip neskatina įmonių siekti efektyvios veiklos – pasitempti priverčia tik konkurencija“, – teigia I.Šimonytė.
Svarstomos ir kitos alternatyvos
Ekonomikos komitetas, pasak pirmininko, iš esmės pritaria Audito komiteto siūlymui uždrausti vidaus sandorius. Tačiau frakcijoje nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, tad konkretus sprendimas dar nėra aiškus. Draudimas yra kraštutinė priemonė.
„Yra svarstoma ir alternatyva palikti vidaus sandorių galimybę įtraukiant papildomus reikalavimus. Visa esmė susiveda į tai, kad vidaus sandoris turėtų būtų išimtis ir taikomas tik tuo atveju, jei rinkoje nėra galimybės nusipirkti tą paslaugą“, – 15min teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Sinkevičius.
Galimi papildomi reikalavimai – gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą. Be to, įmonė, iš kurios perkama, turėtų teikti 80 proc. visų savo paslaugų sandorio šaliai, taip pat galėtų būti numatyti papildomi kokybės reikalavimai.
Pasak jo, „Lietuvos energijos“ atvejis politikams yra žinomas, bet jis nepritaria esamam veiklų centralizavimo sprendimui.
„Jie turi tas įmones susikėlę į vidų, nereikėjo jų iškėlinėti, daryti dukterinių ir kitų įmonių. Žinome šį atvejį, dėl to yra diskutuotina, ar palikti vidaus sandorius. Bet žinom ir blogąsias praktikas, pvz., „Lietuvos geležinkelius“, piktnaudžiavimus savivaldybėse, kai perkama todėl, kad būtų išlaikomos ir dotuojamos savivaldybės įmonės. Turime rasti optimaliausią sprendimą“, – sako V.Sinkevičius.
Jis pažymi, kad tikrinant sandorius beveik visuomet randama pažeidimų – gali būti, kad esamas reguliavimas šiuo metu yra toks, kad be pažeidimų paslaugų nusipirkti neįmanoma.
„Labai svarbu sutvarkyti tą reguliavimą, kad jis būtų efektyvus, procedūros greitos ir kartu skaidrios“, – teigia V.Sinkevičius.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys patvirtino, kad vidaus sandoriai yra opi problema, tačiau jos sprendimas turėtų būti kitoks.
„Aiškėja, kad 74 proc. vidaus sandorių tenka dviem savivaldybėms: tai yra Kauno – 51 proc., Panevėžio – 13 proc. ir Vilniaus – 10 proc.. Visur kitur matome, kad vidaus sandorių sumos labai mažos. Tai jei eina kalba apie trijų savivaldybių galimą neskaidrumą ar riziką, galbūt STT galėtų suformuluoti sau užduotį ir išsiaiškinti kas ten negerai“, – sako P.Urbšys.
Anot jo, vidaus sandorius sudaro ne visos savivaldybės, o apskritai vidaus sandoriai sudaro itin nedidelę dalį nuo visų viešųjų pirkimų – maždaug kelis procentus.
Praktika ES – įprasta
„Lietuvos energijos“ atstovė tikina, kad paslaugų centrų steigimas yra dominuojantis didelių įmonių veiklos modelis – daugiau nei 75 proc. į „Fortune 500“ sąrašą patenkančių įmonių turi įsteigusios savo paslaugų centrus.
„Net 22 Europos Sąjungos valstybės yra įteisinusios vidaus sandorius, o privatus verslas efektyviai išnaudoja juos steigdamas savo paslaugų centrus. Tai daro tokios verslo grupės kaip „Western Union“, „Barclays“, Skandinavijos kredito institucijų operacijų centrai, kurie Lietuvoje iki šiol vadinami vieni sėkmingiausių investuotojų“, – teigia V.Genytė-Kazlauskienė.
Ji įsitikinusi, kad kainas ir skaidrumą įmanoma sukontroliuoti.
„Vidaus sandorių kainodara turi būti aiški, skaidri ir atitinkanti rinkos sąlygas. Tai pasiekti leidžia aiškiomis sąnaudomis grįsta kainodama ir, vadinamasis pasilyginimas su rinka, kai išorės ekspertai reguliariai atlieka teikiamų paslaugų kainų palyginimus su rinkos kainomis“, – teigė „Lietuvos energijos“ atstovė.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovei Dianai Vilytei klausimų apie vidaus sandorius 15min pateikė kovo 9 d., tačiau iki šiol atsakymų negavo.
