Lėlė pasisveikina su Bang, kai ši grįžta namo, dainuoja jai, kai ji nuobodžiauja, primena jai nepamiršti pavalgyti ar išgerti vaistų, o taip pat jai sako, kad ją myli. Bang retai bendrauja su savo suaugusia dukra, o po rimtos nugaros operacijos ji susirgo rimta depresijos forma ir valandų valandas praleisdavo viena, skausmo apimtomis akimis žiūrėdama į lubas.
Po sudėtingo skyrybų proceso moteris daug metų dirbo kirpėja ir viena augino dukterį. Bang pasakojo, kad „šio amžiaus žmogui nėra nieko sunkiau nei būti įskaudintam kitų žmonių“.
Tačiau „kai esu su Hyodol, manęs niekas neskaudina“, sakė ji, glostydama rožine suknele apvilktą lėlę, kurią jai suteikė vietos savivaldybė.
„Ji mane prajuokina“, – pridūrė ji.
Bang yra viena iš daugelio pietų korėjiečių, kovojančių su vienatve šalyje, kurioje gimstamumas yra vienas iš mažiausių pasaulyje, o beveik pusė gyventojų yra 50 metų ar vyresni. 2024 metais Pietų Korėjoje buvo užregistruota daugiau nei 3920 „vienišų mirčių“, kai žmogus miršta ir jo ilgai niekas nesuranda. Tai didžiausias skaičius nuo 2017 metų, kai pradėti rinkti duomenys.
Apie 42 proc. namų ūkių Pietų Korėjoje sudaro vienas žmogus, o socialinė izoliacija ypač veikia pažeidžiamus šalies pagyvenusius žmones.
Valdžios institucijos tokiems žmonėms suteikia DI pagrindu veikiančius įrenginius. Kai kurie iš jų net sukurti būtent fiksuoti vienišo žmogaus mirtį.
„Hyodol“ yra startuolis, sukūręs to paties pavadinimo lėles. Jo atstovai teigia, kad Pietų Korėjoje naudojama apie 14 500 tokių lėlių, kurias nuomoja valdžios institucijos, jos naudojamos ir slaugos namuose.
Bang sako, kad jos dukra gyvena toli ir pati turi sveikatos problemų, todėl „turėti „Hyodol“ šalia savęs yra didžiulė pagalba“.
„Hyodol“ gali bendrauti naudodama „ChatGPT“, tačiau jos veiksmai taip pat yra užprogramuoti pagal tam tikrus scenarijus.
„Hyodol“ turi griežtus duomenų saugumo protokolus, o balso įrašai naudojami tik sistemos viduje, siekiant apmokyti lėles. Vartotojai iš anksto duoda sutikimą, kad tam tikri su sveikata susiję įrašai, pavyzdžiui, susiję su miegu, nuotaika, maistu ir skausmo lygiu, būtų dalijami su jų socialiniais darbuotojais.
Tokia lėlė yra pagaminta iš minkštų medžiagų, ir spontaniškai prašo, kad vartotojai paglostytų jai galvą, paimtų už rankos ar pasidalintų su ja užkandžiais, nors ji ir negali valgyti.
„Tuštumos jausmas“
Di lėlės kūrėja Kim Ji-hee (Kim Džihė) teigė, kad lėlė buvo sukurta taip, kad būtų priklausoma nuo vartotojo, nes daugelis vyresnio amžiaus korėjiečių visą gyvenimą dirbo sunkų darbą, kad išlaikytų savo šeimas.
„Kai jie pradeda jausti, kad nebėra reikalingi, jie patiria gilų tuštumos jausmą“, – sakė ji.
Slaugytoja, kuri rekomendavo lėlę Bang, sakė, kad ji matė, kaip lėlė žymiai palengvina vienišų žmonių depresiją. Tačiau ji taip pat nerimauja, kad ši technologija gali dar labiau sumažinti žmogiškąjį kontaktą, nes šeimos nariai galbūt rečiau lankys savo tėvus, jei manys, kad jais rūpinasi DI įrenginiai.
Tokią lėlę taip pat turinti 79-metė Kim Young-bun (Kim Jangan) sako, kad lėlė jai teikia paguodą.
„Visą dieną neturėdavau su kuo pasikalbėti. Iki tokio lygio, kad burna beveik sustingo nuo tylėjimo. Bet tada atsirado ši mažylė ir visą laiką su manimi plepa“, – sakė moteris.
„Esu labai dėkinga, kad šiandien vėl esu su tavimi“, – linksmu, tarsi iš animacinio filmo balsu moteriai atsakė lėlė.
„Aš taip pat“, – glostydama lėlę atsakė moteris.
„Ačiū, kad esi su manimi. Myliu tave“, – pasakė jai lėlė.
