Didžiausia Europos ekonomika Vokietija stagnuoja. Čia nuosmukį patiria automobilių pramonė, auga nedarbo lygis. Per pastaruosius kelerius metus Vokietijos darbo rinka susitraukė, apie trys milijonai Vokietijos piliečių turi bedarbio statusą.
Taip pat reikia paminėti, kad konkurencija Europos rinkai iš Azijos šalių yra didžiulė.
Tad noriu paminėti keletą svarbiausių aspektų, kaip dėl 4 darbo dienų savaitės nukentėtų Lietuvos verslas, ekonomika ir žmonės.
1.Dar labiau atsiliktume pagal darbo našumą. Šiandien Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal našumą – mūsų valandinis našumas yra beveik du kartus mažesnis nei ES vidurkis. Jei šios tendencijos nesikeis, tolesnis darbo užmokesčio augimas gali tapti iššūkiu, kuris sumažins konkurencingumą ir tvarų augimą.
Mažesnis darbo našumas reikštų ir mažesnį konkurencingumą. Tikėtina, kad keturių darbo dienų savaitė šį atotrūkį tik dar labiau padidintų.
Juk trumpėjanti darbo savaitė reikštų ir didesnes sąnaudas verslui - tam pačiam produktui pagaminti ar paslaugai suteikti reikėtų įdarbinti daugiau žmonių. Tai reikštų didesnes išlaidas darbo užmokesčiui, taigi ir didesnes produkcijos ir paslaugų kainas.
2. Kiltų kainos. Politikai, siekdami rinkėjų palankumo, teigia, kad įvedus keturių darbo dienų savaitę darbuotojų atlyginimai nesumažės, bet nepasako, kad beveik visos paslaugos ir prekės pabrangs beveik 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, kuri sudaro prekės savikainą. Be to, nuo šios padidėjusios sumos kiekvienas pirkėjas privalės sumokėti PVM. Taigi kainos neišvengiamai kils, ir tai būtina garsiai pasakyti.
Kylant kainoms 4 dienas per savaitę dirbančių gyventojų perkamoji galia sumažės, ką jau bekalbėti apie senjorus, kurių daugelis ir dabar sunkiai suduria galą su galu.
3. Mažėtų eksportas. Blogiausia, kad pakilus produkcijos ir paslaugų savikainai bus suduotas skaudus smūgis šalies eksportuotojams, jų konkurencingumui. O juk būtent augantis eksportas didžiąja dalimi ir lemia gerus šalies ekonominius rodiklius. Mūsų šalies verslai su brangesne produkcija bus priversti pasitraukti iš savo dabartinių užsienio rinkų.
Lietuva privalo ieškoti būdų, kaip didinti eksporto apimtis, visokeriopai skatinti ir remti eksportuotojus, užuot kėlus populistines idėjas, neišanalizavus galimų neigiamų padarinių.
4. Dar labiau trūktų darbuotojų. Dar vienas klausimas – kur gausime papildomų darbuotojų? Lietuvos pramonė jau dabar susiduria su iššūkiais – kritiškai trūksta darbuotojų, įmonės vis garsiau kalba apie darbo imigraciją.
Tad valstybei turi kilti esminis klausimas - ar tikrai galima tokiomis sąlygomis papildomai trumpinti darbo laiką?
5. Dar labiau trūktų gydytojų, policininkų, mokytojų. Kalbant apie darbo dienų mažinimą, didelį nerimą kelia viešųjų paslaugų sektorius. Jau daugelį metų policija kalba apie tai, kad trūksta pareigūnų, o įvedus keturių darbo dienų savaitę išryškėtų dar didesnis darbuotojų poreikis. Būtų apmaudu, jei Lietuva nueitų Italijos keliu, kur smulkesni nusikaltimai apskritai netiriami, nes trūksta darbuotojų.
Ta pati situacija yra ir sveikatos apsaugos sektoriuje bei švietimo srityje – trūksta gydytojų, slaugytojų, mokytojų. Taigi kas rūpintųsi pacientų gydymu ar slauga, kai nedirbs gydytojai ir slaugytojai? Taip pat, kyla klausimas, ar ir moksleiviams turėtų būti trumpinamas mokslo laikas, mažinamas pamokų skaičius, nes mokytojams bus laisvadienis? Šių metų brandos egzaminai parodė, jog nemaža abiturientų dalis nebeišlaiko lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų, o tam, kad būtų pasiektas minimalus rodiklis, prireikia dirbtinai pridėti ir papildomus balus. Tad ateityje talentų paieškos ir jaunimo ugdymas taps dar didesne problema.
Kai kurios šalys jau „atsikando“ 4 darbo dienų savaitės. Didžioji Britanija svarsto grįžti prie penkių darbo dienų, kadangi su nauja tvarka išryškėjo ir problemos, kurių neatskleidė pradiniai tyrimai. Paaiškėjo, kad tyrimai apsiribojo tik darbuotojų pasitenkinimo vertinimu, o ekonominis efektyvumas nebuvo fiksuojamas. Deja, rezultatai britų nedžiugina.
Svarbu paminėti, jog Lietuvoje turime 16 laisvų šventinių dienų, taip pat dirbantys tėvai gali naudotis mamadieniais ir tėvadieniais, vaiko gimimo, motinystės ir tėvystės atostogomis. Tad jau ir su turimomis laisvomis dienomis darbo rinkai neretai iškyla įvairių iššūkių.
Reikėtų pabrėžti, kad šiuo metu galiojantys įstatymai Lietuvos įmonėms leidžia savarankiškai nustatyti savaitinių darbo dienų skaičių. Kai kurios įmonės tuo pasinaudojo, tačiau platesniu reiškiniu šis sprendimas kol kas netapo.
Vilniaus miesto įmonė „Gijos“ (buvę „Vilniaus šilumos tinklai“) dirba keturis kartus per savaitę. Tačiau svarbu atsižvelgti, kad tai yra monopolinė paslauga, kurios išaugę kaštai galų gale nugula ant gyventojų pečių, tad tokių išimčių neįmanoma perkelti visai ekonomikai.
Taigi visuotinis keturių darbo dienų savaitės įvedimas šiuo metu būtų neatsakingas sprendimas, atsižvelgiant į Europos bei pasaulio ekonominę padėtį ir geopolitinius judėjimus.
