Šilumos energijos kaina šių metų spalį yra vidutiniškai 2,26 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.
Tai atrodytų paradoksalu, nes tiek biokuro, tiek gamtinių dujų kainos šiemet yra mažesnės.
Vis dėlto šilumos tiekimo įmonės fiksuoja išaugusias veiklos išlaidas, todėl bendras šildymo kainų lygis pakilęs.
Brangsta ne visur
Naujo šildymo sezono kainų tendencijas pristatydami Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai antradienį pastebėjo, kad šildymas brangsta ne visur.
LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis paaiškino, kodėl kai kur šilumos kainos išlieka stabilios, o kai kur – sparčiai kyla, net jei biokuras pinga.
„Bendra šilumos kaina Lietuvoje šiemet spalį yra apie 6,5 cento už kilovatvalandę – tai apie 2,3 cento daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Visgi didmiesčiuose situacija kiek geresnė – ten vidutinė kaina apie 5 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.
Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje spalį buvo 6,58 ct/kWh (pernai tuo pačiu metu – 4,32 ct/kWh), o didmiesčiuose – apie 6,04 ct/kWh.
V.Budraitis prognozavo, kad šildymo kainos artimiausiu metu neturėtų keistis drastiškai. „Galime tikėtis apie 2,3–3 proc. augimo, kas atitiktų bendrą infliaciją“, – aiškino ekspertas.
Kainos skiriasi tarp miestų
Kodėl skiriasi kainos tarp miestų? Kainų skirtumus, pasak A.Budraičio, lemia tai, kuo ir kaip gaminama šiluma. „Pavyzdžiui, pigiausia šiluma – Utenoje, o viena brangiausių – Vilniaus rajone“, – teigė Budraitis. Palyginimui: Utenoje šiluma kainuoja apie 5 ct/kWh, Vilniaus rajone – net 16,5 ct/kWh.
„Vilniaus rajone veikia daug mažų katilinių – apie 20. Jos neefektyvios, dažnai kūrenamos brangesniu kuru. Tuo metu Utenoje šiluma gaminama centralizuotai, naudojamas pigus biokuras“, – aiškino A.Budraitis.
Tačiau, analitiko manymu, biokuras padeda, bet ne visur: „Lietuvoje daug kur naudojamas biokuras – tai padeda mažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų ir stabilizuoja kainas. Tačiau ne visur jo dalis vienoda.“
29 savivaldybėse biokuras sudaro 90 proc. šilumos gamybos, dar 16 savivaldybių – 80–89 proc.
Vis dėlto, Lietuva, A.Budraičio teigimu, viena didžiausių biokuro naudotojų tarp Baltijos šalių. „Be to, vis daugiau savivaldybių pačios gamina šilumą arba superka ją iš nepriklausomų gamintojų – tai leidžia konkuruoti ir mažinti kainas“, – pastebėjo LEA analitikas.
Išaugo pastoviosios sąnaudos
Biokuro kaina krenta, bet šildymas vis tiek brangsta – kodėl?
LEA pastebėjo, kad nors pats biokuras dabar – pigiausias per kelerius metus – šilumos kainos nemažėja. To priežastis, A.Budraičio aiškinimu, išaugusios pastoviosios sąnaudos.
Kintamoji dalis – priklauso nuo kuro kainos, o pastovioji dalis – tai įmonių veiklos sąnaudos: atlyginimai, remontai, investicijos ir kt.
„Vien dyzelinas dabar kainuoja apie 1,5 euro už litrą, atlyginimai sektoriuje per metus ūgtelėjo apie 14 proc. Visa tai didina šilumos savikainą – net jei biokuras pigus“, – konstatavo A.Budraitis.
LEA duomenimis, 23 šilumos tiekimo įmonės šiemet sumažino kintamąją kainos dalį, tačiau pastovioji dalis augo, todėl galutinė kaina nemažėjo.
Kokios sąskaitos laukia ateityje? „Jeigu nebus labai šaltos žiemos, o biokuro paklausa išliks stabili, kainos neturėtų reikšmingai augti. Tiesa, 2–3 proc. augimas – vis tiek įmanomas, dėl bendro kainų lygio augimo šalyje“, – pabrėžė A.Budraitis ir pridūrė besiviliantis, kad iki 2030 metų atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys bent 30 proc. visos šilumos gamybos Lietuvoje.
Dėl mokestinių pakeitimų, kainos pokyčiai numatomi nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojus didesniam – 21 proc. – PVM tarifui šildymui. Dauguma gyventojų tai pastebės vasarį, kai gaus pirmąją padidintą sąskaitą už sausio mėnesį.
Kainos pagal savivaldybes
TAIP PAT SKAITYKITE: Šildymo kainos Lietuvoje: kur pigiausia, o kur teks plačiau atverti piniginę?
15min rašė, kad remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, spalio mėnesį už šildymą brangiausiai teks mokėti Lazdijų (12,50 ct/kWh be PVM), Nemenčinės (11,99 ct/kWh), Biržų (11,80 ct/kWh), Kazlų Rūdos (11, 35 ct/kWh) ir Ignalinos (11,00 ct/kWh) gyventojams.
VERT duomenimis, spalio mėnesį už šildymą pigiausiai mokės tokie miestai, kaip Utena (5,08 ct/kWh), Vilnius (5,42 ct/kWh), Klaipėda (5,90 ct/kWh), Šiauliai (6,10 ct/kWh) ir Mažeikiai (6,21 ct/kWh).
Šį spalį mažiausiai už šildymą tarp didžiųjų miestų mokės vilniečiai – 5,42 ct/kWh (be PVM), rodo VERT duomenys.
Klaipėdoje kaina sieks 5,90 ct/kWh, Šiauliuose – 6,10 ct/kWh, Panevėžyje – 6,28 ct/kWh, o brangiausiai teks mokėti kauniečiams – 7,25 ct/kWh.
