Duomenys rodo, kad prenumeratos yra viena iš išlaidų rūšių, kurias lietuviai dažniausiai nustoja sekti. Nors atskiri mokėjimai už skaitmenines paslaugas gali atrodyti nereikšmingi, bendrai jie sudaro gana nemažą, bet dažnai nepastebimą biudžeto dalį.
Populiariausi – mobilusis ryšys, filmai, muzika
Bent vieną aktyvią prenumeratą šiuo metu turi 76 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvos gyventojų. Daugiausia (49 proc.) lietuvių moka už vieną ar dvi paslaugų prenumeratas, 23 proc. turi nuo trijų iki penkių prenumeratų, o 7 proc. – šešias ar daugiau. Tik vienas iš keturių lietuvių paslaugų prenumeratomis nesinaudoja visai.
Populiariausios lietuvių turimos prenumeratos – mobiliojo ryšio ir interneto planai (jais naudojasi 82 proc. apklaustųjų), po jų seka filmų, serialų ar muzikos platformos (73 proc.), programinės įrangos ar programėlių prenumeratos (42 proc.), duomenų saugojimo platformos (40 proc.), sporto ir sveikatingumo paslaugų prenumeratos (38 proc.) bei mokymosi kursai ar platformos (36 proc.).
Prenumeratos dažnai kainuoja daugiau nei manome
Pavienės prenumeratos dažnai neatrodo brangios, tačiau bendroje sumoje jos gali užkrauti didelę naštą asmeniniam biudžetui. Šeši iš dešimties lietuvių (62 proc.) prenumeratoms išleidžia iki 50 eurų per mėnesį, o kas penktas – daugiau nei 50 eurų. Vienas iš dešimties už prenumeratas atseikėja ir daugiau nei 100 eurų per mėnesį.
Mokėjimų duomenys rodo, kad per 2025 m. „Revolut“ klientai Lietuvoje prenumeratos paslaugoms iš viso išleido beveik 30 mln. eurų, vidutiniškai apie 170 eurų per metus. Didžiausia šių išlaidų dalis teko skaitmeninėms ekosistemoms „Apple“ ir „Google Play“, po jų sekė filmų bei muzikos platformos „Netflix“ ir „Spotify“. Lietuvių populiariausiųjų penketuką užbaigė dirbtinio intelekto platformos „ChatGPT“ prenumerata.
Moka už paslaugas, kuriomis nesinaudoja
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa taip pat atskleidė ir didelę prarają tarp to, už ką lietuviai moka, ir to, kuo jie iš tikrųjų naudojasi. Net 49 proc. apklaustųjų teigė turintys aktyvią prenumeratą, už kurią moka, bet nesinaudoja.
Tam įtakos turi bent kelios priežastys – penktadalis neatsisako mokėjimų už prenumeratas, nes apie jas tiesiog pamiršta, dar penktadalis moka, nes galvoja, jog galbūt ateityje prenumeratos dar prireiks. Svarbų vaidmenį vaidina ir aiškumo trūkumas – 15 proc. apklaustųjų atšaukimo procesas atrodo sudėtingas arba neaiškus. Dėl to prenumeratos lieka aktyvios mėnesius ar net metus, nors jomis realiai nesinaudojama.
„Šiuolaikinės prenumeratos atspindi bendrą gyvenimo skaitmenizaciją – tai ir pramogos, ir įrankiai darbui, mokslui ar prieiga prie naujų technologijų. Tuo pačiu matome, kad daugelis žmonių neretai moka už paslaugas, kuriomis iš tikrųjų nesinaudoja. „Revolut“ suteikia galimybę matyti visas prenumeratas vienoje vietoje ir blokuoti nepageidaujamas tiesiog programėlėje, padedant vartotojams kontroliuoti savo kasdienes išlaidas ir išvengti nereikalingų mokėjimų“, – sako Wiktoras Stopa, „Revolut“ plėtros vadovas Vakarų ir Rytų Europai.
