Įmonės „Posti Group“ valdomo vieno didžiausių siuntų pristatymo tinklų „SmartPosti“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Justas Januškevičius sako, kad robotai ir dronai gali papildyti siuntų pristatymo grandinę, tačiau bent jau artimiausiu metu jie liks nišiniais sprendimais. Paštomatai jau šiandien yra siuntų pristatymo standartas, kurio reikšmę patvirtina tiek vartotojų įpročiai, tiek rinkos investicijos į infrastruktūrą.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, paštomatai ir toliau išlieka populiariausiu siuntinių atsiėmimo kanalu Lietuvoje – 2025 m. per paštomatus atsiimta daugiau nei 65 proc. visų siuntinių.
Kaip teigia J.Januškevičius, paštomatų tinklas taip pat plečiasi – RRT duomenimis, 2025 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 2 194 paštomatai, kai 2024 m. jų buvo 2070, o pašto paslaugų teikėjų investicijos per metus išaugo beveik 36 proc. iki 10,7 mln. eurų.
„Tai rodo, kad rinka investuoja ne į trumpalaikį sprendimą, o į ilgalaikę logistikos infrastruktūrą. Paštomatai šiandien yra nebe alternatyva, o svarbi miesto logistikos ekosistemos dalis, leidžianti verslui efektyviau organizuoti pristatymus, o gyventojams – lanksčiau valdyti siuntų gavimą ir siuntimą pagal individualius poreikius“, – sako J.Januškevičius.
Kaip technologijos keičia siuntas
Pasak „SmartPosti“ atstovo, technologinė pažanga nebūtinai reiškia, kad įprastą siuntų pristatymą perims robotai ar dronai. Priešingai – ji gali sustiprinti jau veikiančius sprendimus.
Pavyzdžiui, „SmartPosti“ 2026 m. logistikos tendencijų ataskaitoje pabrėžiama, kad DI gali realiu laiku įvertinti milijonus duomenų – pristatymo laiką, kainą, emisijas, energijos sąnaudas ir klientų poreikius. Tai leidžia tiksliau valdyti maršrutus, siuntų srautus ir paštomatų užimtumą, kad siuntos būtų nukreipiamos ten, kur žmonėms jas patogiausia atsiimti.
Tuo metu robotizacija logistikos sektoriuje dar nėra masinė. Baltijos šalyse, Suomijoje ir Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad robotus šiuo metu naudoja tik apie 3–5 proc. įmonių. 86 proc. apklaustųjų šiuo metu neplanuoja jų diegti, o 14 proc. tai ketina daryti per artimiausius 3–5 metus. Didžiausias susidomėjimas matomas Lietuvoje – čia robotus planuoja diegti 19 proc. įmonių, Švedijoje – 16 proc., Suomijoje – 15 proc., Latvijoje – 9 proc., Estijoje – 8 proc.
Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad siuntos keliaus dronais ar robotais. Jau dabar robotai naudojami sandėliuose, rūšiavimo centruose. O mažoms, 2–10 darbuotojų turinčioms įmonėms, tokios investicijos išlieka sudėtingesnės – 62 proc. jų robotų diegimo apskritai neplanuoja.
Dronai siuntoms: ne taip paprasta, kaip atrodo
„SmartPosti“ pardavimų vadovo Baltijos šalims teigimu, nors dronai nėra naujiena ir gali atrodyti, kad jų pritaikymas siuntų pristatymui jau turėtų būti paprastas, realybėje taip nėra. Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra 2025 m. pabrėžė, kad tam reikia papildomos infrastruktūros ir aiškių taisyklių: kur dronai gali skristi, leistis, kaip valdyti triukšmą, saugumą ir atsakomybę.
„Dronų pristatymas nėra tiesiog „pakilo ir nuskrido“. Net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tokie projektai vystomi aktyviai, reikia sertifikavimo, leidimų, vietos gyventojų informavimo ir aiškiai apibrėžtų veikimo zonų. Kitaip tariant, tai nėra paprasta kurjerio alternatyva“, – atkreipia dėmesį J.Januškevičius.
Jis nurodo, kad Lietuvoje dronų veiklai taip pat galioja nemažai ribojimų. Prieš kiekvieną skrydį reikia tikrinti, ar pasirinktoje vietoje apskritai galima skristi, ar nereikia papildomų leidimų, ar teritorijai netaikomi apribojimai, kurie dažnai galioja prie oro uostų, karinių objektų, ligoninių, miestų centrų, gyvenamųjų teritorijų, renginių ir kitų jautrių vietų.
Dar vieni svarbių dronų ribotumų – oro sąlygos, nuotolio atstumas ir apkrova.
„Be to, net ir pažangiausi dronai, pasitelkiami siuntų pristatymui užsienyje, susiduria su technologiniais apribojimais. Pavyzdžiui, „Amazon Prime Air“ MK30 drono veikimo nuotolis siekia apie 12 km, o gabenamos siuntos svoris paprastai negali viršyti 2,3 kg. Todėl bent jau šiuo metu dronų pristatymas negali prilygti paštomatams pagal stabilumą ir patikimumą. Pastarųjų veiklai įtakos neturi nei nepalankios oro sąlygos, nei ribotas veikimo atstumas, todėl jie užtikrina nuosekliai prieinamą siuntų gavimo ir siuntimo paslaugą“, – pabrėžia „SmartPosti“ atstovas.
Robotų pristatymas: pažangi idėja, bet ne visur pritaikoma
Panaši situacija yra ir su pristatymo robotais. J.Januškevičiaus teigimu, jų veikimas labai priklauso nuo aplinkos: šaligatvių pločio ir būklės, bortelių, įkalnių, pėsčiųjų srautų, įkrovimo infrastruktūros ir oro.
„Jeigu šaligatvis – siauras, nelygus, užstatytas stulpais ar kitomis kliūtimis, robotui judėti tampa sudėtingiau. Jam reikia saugiai kirsti perėjas, praleisti pėsčiuosius, reaguoti į žmonių srautus ir, prireikus, sustoti. Tai reiškia, kad siunta gali vėluoti ne dėl paties roboto, o dėl sudėtingų sąlygų“, – vardija specialistas.
Jis priduria, kad pristatymo robotų plėtrai reikia aiškaus atskiro reguliavimo ir nuoseklaus veiklos plano. Pavyzdžiui, Vašingtone tokie robotai gali judėti tik šaligatviais, perėjomis ar alėjomis, privalo duoti kelią pėstiesiems, negali viršyti maždaug 16 km/val. greičio, o gedimo atveju operatorius turi užtikrinti, kad įrenginys būtų greitai sutvarkytas arba pašalintas iš viešosios erdvės.
„2025 m. tyrimai apie šaligatviais judančius robotus rodo, kad jų kelionės laikas gali būti sunkiau prognozuojamas. Todėl robotai gali tapti vertingu siuntų pristatymo papildymu, tačiau artimiausioje ateityje vargu ar pakeis paštomatų tinklą. Kaip ir dronų atveju, jų galimybes riboja judėjimo greitis, veikimo teritorija ir gabenamo krovinio svoris, todėl robotais gali būti pristatomos tik tam tikrus techninius reikalavimus atitinkančios siuntos“, – apibendrina J.Januškevičius.
Rinka renkasi patikimus ir užtikrintus sprendimus
Nors rinkoje atsiranda vis daugiau inovatyvių pristatymo būdų, tokių kaip dronai, robotai, jų galimybes vis dar riboja techniniai ir aplinkos veiksniai. Tuo metu paštomatai išsiskiria masteliu, prieinamumu ir patikimumu, todėl artimiausioje ateityje išliks pagrindine siuntų pristatymo infrastruktūros dalimi.
„Dronai ir robotai atrodo kaip ateitis, bet paštomatai jau yra ateitis, kuri veikia dabar. Jie nereikalauja idealių oro sąlygų, specialių oro erdvės leidimų, tobulo šaligatvio ar gavėjo buvimo namuose. Paštomatų tinklas leidžia vienu sustojimu pristatyti daug siuntų, mažina pakartotinių kurjerio vizitų poreikį ir suteikia žmogui laisvę siuntą pasiimti tada, kai jam patogu“, – pabrėžia „SmartPosti“ pardavimų vadovas Baltijos šalims.