Specializuotos teisinių paslaugų bendrovės „Skyrybų centras“ vadovas Saulius Vaikšnoras aiškina, kad skyrybų atveju bankas paprastai reikalauja, kad paskolos grąžinimo sąlygos liktų tokios, kaip ir pasirašant sutartį.
„Paprastai vienas sutuoktinis būna mokėtojas, kitas – laiduotojas, todėl skyrybų atveju dažniausiai niekas nepasikeičia. O kam lieka už paskolą įsigytas turtas, tarkime, butas, žmonės nusprendžia patys“, – sakė S.Vaikšnoras.
Pasak jo, jei besiskirianti pora nusprendžia paskolos grąžinimo sutartyje nieko nekeisti, tuomet išsituokti nėra sudėtinga.
„Kitais atvejais bankas gali pareikšti prieštaravimą – tuomet teismas sustabdo skyrybų bylą ir įpareigoja porą pirmiausia susitarti ir išsiaiškinti su banku. Kitaip tariant, turint bendrą paskolą, skyrybų procese bankas yra padėties šeimininkas“, – teigė S.Vaikšnoras.
Anot jo, didelių konfliktų dėl paskolų skiriantis nutinka retai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas sutuoktinis būna pasiėmęs paskolą be kito žinios.
„Tarkime, vyras pasiima 20 tūkst. Lt vartojamąją paskolą ir ją išleidžia be žmonos žinios. Tokiais atvejais audrų kyla“, – sakė S.Vaikšnoras.
Nesusituokus – sunkiau
Pasak advokato Dariaus Ališausko, kai pora gyvena nesusituokusi, teisiškai jie laikomi pašaliniais žmonėmis, nebent yra įregistravę partnerystę.
„Tokių atvejų registruojant partnerystę šalyje beveik nėra. Kai skiriasi nesusituokę žmonės, tuomet tai net nesiskaito skyrybos: nėra oficialios šeimos – nėra ir skyrybų. Todėl grąžinant paskolas tokioms poroms, viskas priklauso nuo to, kokios sutartys pasirašytos“, – aiškino D.Ališauskas.
Pasak jo, jei paskolos sutartyje numatyta, kad įmokas moka abu žmonės, tuomet ir išsiskyrus mokėti tenka abiems, o jei sutartyje mokėtojas nurodomas vienas, tuomet nieko padaryti neįmanoma.
Svarbu – patikimumas
Anot bankų atstovų, bankui svarbu mokėtojo patikimumas. „Jei skiriantis skola paliekama finansiškai silpnesniam žmogui, bankas turi teisę reikalauti papildomų sąlygų, pavyzdžiui, laidavimo. Radikaliausiu atveju bankas netgi gali paprašyti parduoti turtą. Tačiau bendros taisyklės nėra, konkrečiais atvejais priimami konkretūs sprendimai“, – sakė SEB banko Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, sprendimas, kas po skyrybų mokės paskolą, yra toks pat, kas turto dalijimasis.
„Jei žmonės nesusituokę ir išsiskiria, tada paprastai prašome kito asmens laidavimo. Tačiau dažniausiai, jei pora kartu ima paskolą, kartu pasirašo ir sutartį“, – sakė J.Varanauskienė.
„Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktoriaus Dariaus Jasinskio teigimu, skyrybų atveju pirmiausia žiūrima, kaip įforminta paskolos sutartis.
„Jei tai bendra skola ir žmonės nusprendžia toliau ją mokėti kartu – viskas gerai. Tačiau, jei vienas iš jų nori paskolos atsisakyti, o kitam lieka ir paskola, ir už ją įsigytas turtas, tai šis turėtų sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją visko atsisakiusiajam už tą laiką, kai paskola buvo mokama kartu“, – aiškino sakė D.Jasinskis.
Jis patarė kartu gyvenantiems, bet nesusituokusiems paskolą imti kartu ir pasirašyti bendrą sutartį.
„Tokiu atveju paskola mokama dviese ir skyrybų atvejų nekyla jokių neaiškumų“, - pasakojo D.Jasinskis.
„Danske“ bankas pastebi daugėjant probleminių paskolų, kurios šiuo metu sudaro apie 0,5 proc. visų išduotų paskolų.
„Klientų, delsiančių mokėti būsto paskolų įmokas per paskutinį 2008-ųjų ketvirtį padaugėjo dvigubai. Mėnesį vėluojančiųjų mokėti įmokas klientų dabar yra apie 3 proc., užpernai jų buvo perpus mažiau. Taip nutiko žmonėms netenkant darbo arba mažėjant pajamoms“, – teigė D.Jasinskis.
