Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) organizuotame pikete dalyvavo apie 200 žmonių. Kaip sakė LMP pirmininkė Gražina Gruzdienė, leidimo buvo prašoma 400 žmonių, tačiau jis buvo išduotas perpus mažesniam piketuotojų skaičiui.
G.Gruzdienės teigimu, pasinaudojus 60 mln. litų Europos Sąjungos (ES) parama, ketinama sukurti pieno perdirbimo gamyklą, perdirbsiančią trečdalį Lietuvos pieno, o tai be žaliavos paliks ir privers bankrutuoti 6-7 pieno perdirbimo įmones.
„Darbo neteks 3 tūkst. pieno perdirbimo bendrovių darbuotojų, o naujoji įmonė ketina įdarbinti tik 50“, – žurnalistams aiškino G.Gruzdienė. Ji skaičiavo, kad tokiu atveju valstybė praras 25 mln. litų „Sodros“ pajamų, 15 mln. litų pajamų mokesčio, 60 mln. litų perkamosios galios per darbo užmokestį. Iš viso bus padaryta 250 mln. litų žalos.
Visi šie nuogąstavimai ir pienininkų reikalavimai išlaikyti darbo vietas, viešai svarstyti projekto naudą buvo surašyti rezoliucijoje, po kuria pasirašė trijų didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir Vilkyškių pieninė – darbuotojai ir įteikta Žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui.
Su piketuotojais pasikalbėti išėjęs ministras juos ramino ir tikino, kad situacija bus išspręsta. K.Starkevičiaus teigimu, ūkininkai apie kooperacinę įmonę pradėjo kalbėti pastebėję, kad užsienio šalyse, kur yra tokios įmonės, pieno supirkimo kainos yra didesnės.
„Kaimyninėje Lenkijoje pieno supirkimo kainos yra 86 centai už litrą“, – pastebėjo K.Starkevičius. Tuo tarpu Lietuvos ūkininkams, jo teigimu, vidutiniškai mokama po 64 centus už litrą. „Iš mažųjų ūkininkų superka ir po 30 centų“, – pastebėjo ministras.
Vis dėlto, jo teigimu, ūkininkų subruzdimas ir kalbos apie įmonę davė rezultatų, pieno supirkimo kainos dabar yra pakilusios apie 20 proc. ir šiandien siekia apie 79 centus už litrą.
