Jau kuris laikas dėl pasyvios informacinės skiepijimo reklamos sklaidos kritikuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija parodė pirmuosius vakcinacijos reklamos kampanijos vaisius.
Trečiadienį ministerijos „Youtube“ paskyroje buvo paskelbti šeši vaizdo įrašai, pavadinti „Petys už laisvę“ – aliuzija į skiepijimo procedūrą, kai vakcina suleidžiama į petį. 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašuose medicinos sektoriaus darbuotojai pasisako už vakcinos privalumus.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjos ryšiams su visuomene Aistės Šukstos teigimu, kampanija „Petys už laisvę“ bus plečiama atsižvelgiant į tikslines grupes ir auditorijas, su specifiškai joms kurtomis žinutėmis, remiantis psichologų, kitų ekspertų rekomendacijomis.
Vaizdo įrašus Sveikatos apsaugos ministerijai nemokamai sukūrė Lietuvos Šaulių sąjungos Pelėdų būrys, kurį sudaro ir visuomeniniai veikėjai. A.Šukstos teigimu, neįvardinti televizijos kanalai, radijo stotys, didieji prekybos tinklai taip pat įsipareigojo skleisti šiuos klipus neatlygintinai. Socialinė reklama jau pradėta rodyti LRT televizijos eteryje, nuo penktadienio ji bus transliuojama ir penkiuose LNK grupės kanaluose.
15min paklausta ar informacinei kampanijai ministerija ketina skirti lėšų, patarėja teigė, kad tam bus numatyta beveik 800 tūkst. eurų.
„Jeigu bus poreikis, o tikėtina kad jis bus, bus numatyti ir papildomi viešieji pirkimai. Lėšos bus skirtos iš Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo. Įsipareigojimai yra iki metų pabaigos, bet juos galima peržiūrėti ir vertinant situacijos intensyvumą. Neatmetama galimybė, kad bus įsigyjamos papildomos paslaugos skelbiant viešuosius pirkimus“, – teigė A.Šuksta.
Minėtasis Valstybinio sveikatos stiprinimo fondas yra skirtas gyventojų informavimui apie ligas įvairiuose žiniasklaidos kanaluose. Priešpandeminiais metais jo lėšos buvo skirtos informacijos apie kitas ligas sklaidai. Vis dėlto prasidėjus pandemijai šis fondas nebuvo finansuotas papildomai, be to, A.Šukstos teigimu, šiais metais informacinei kampanijai lėšų bus netgi šiek tiek mažiau. Nuo kitų metų fondo apskritai nebeliks.
E.Jakilaitis: darome viską asmeniniais resursais
Šaulių sąjungos Pelėdų būrio vadas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis 15min patvirtino, kad kampanija „Petys už laisvę“ yra jų iniciatyva, kuriama neatlygintinai. Šis būrys vienija nemažai komunikacijos ir medijų specialistų, todėl šie produktai buvo kuriami naudojantis jų įgūdžiais.
„Per pirmą pandemijos bangą mūsų būrys neatlygintinai kūrė visą viešą turinį, turiu omenyje „Likite namuose" klipus, „Korona Stop“ puslapio vizualizaciją ir funkcionalumą. Valstybės viešųjų pirkimų sistema yra gana inertiška, o mes vienijame žmones, kurie yra komunikacijos agentūrų savininkai, vadovai, žiniasklaidos priemonių specialistai ir taip toliau. Suvienijome jėgas ir per kelias dienas sukūrėme „Likite namuose" klipus“, – prisimena E.Jakilaitis.
Jis teigė, kad šiuo metu su viešaisiais pirkimais kyla ta pati problema kaip ir per pirmąjį karantiną, todėl su SAM palaiminimu buvo nutarta kurti naujus produktus, kurie skatintų žmones dalyvauti aktyviau vakcinacijos procesuose. Jis teigė, kad būrys prisidėjo ir rengiant klausimyną sociologinėms apklausoms.
„Tai, kas dabar yra eteryje, yra vieni iš produktų, skirtų vyresnės amžiaus grupės tikslinei auditorijai, kuri pagal sociologines apklausas labiausiai vertina specialistų nuomonę. Todėl vaizdo įrašuose ir kalba visuomenės sveikatos specialistai. Kitoms tikslinėms grupėms bus kitokia komunikacijos kampanija, bet ji dar nepradėta, nors suplanuota. Darome viską asmeniniais resursais, tačiau tais pačiais principais", – teigė žinomas žurnalistas.
P.Tamulionis: masinei ir paveikiai reklamos kampanijai reikėtų mažiausiai 0,5 mln. eurų
Agentūros „Idea prima“ komunikacijos konsultantas, Komunikacijos industrijos asociacijos tarybos narys Paulius Tamulionis 15min sakė, kad jų sektoriuje iš SAM pusės konsultacijų, kreipimųsi užklausų ar pasitarimų nebuvo.
Jo nuomone, tai galėjo lemti tarpuvaldis, kai nė viena pusė nepasirūpino šiuo klausimu. Dabar dėl tokio aplaidumo galime nukentėti – P.Tamulionis prognozuoja, kad žiūrint iš šiandienos perspektyvos, visuotinė reklamos kampanija prasidės nebent rudenį.
Jo atstovaujama bendrovė buvo atsakinga už vieną paskutinių stambių nacionalinių informacinių kampanijų dėl euro įvedimo. Remdamasis šia patirtimi, komunikacijos ekspertas pabrėžia, kad visaapimančios kampanijos visų pirma turi būti kompleksinės.
Jo teigimu, prieš kelerius metus specialus autobusiukas važinėdavo po miestus ir kaimus, ekrane rodydavo informaciją apie eurą, gyventojus konsultuodavo specialiai paruošti konsultantai. Nors dabar didelės dalies šių priemonių įgyvendinti neįmanoma, P.Tamulionis sako, kad vykdyti plačią kampaniją yra būtina.
„Dabar, matyt, daroma, kad kažkas būtų daroma. Pasigendu kompleksiškumo. Reikia klausti, kaip pasiekti rajonų žmones ir rasti argumentų. Jie turi būti įvairūs – vienus veikia vieni argumentai, kitus kiti. Žmonės skirtingi, vieniems reikia detaliai pasakoti, kitiems reikia emocijos. Tam reikia įvairių to turinio priemonių ir įvairių kanalų naudojamų komunikacijai“, – sakė jis.
P.Tamulionio teigimu, kompleksinei nacionalinei informacijos kampanijai reikėtų skirti ne mažiau nei 0,5 mln. eurų, strategiją reikėtų planuoti vėliausiai prieš pusmetį, neskubant – prieš metus. Tai lemia ir sudėtingi bei ilgai užtrunkantys viešieji pirkimai.
Pašnekovas pabrėžė, kad užkietėjusių skeptikų atversti nepavyks, todėl resursus reikėtų kreipti į tas auditorijas, kurios dar abejoja. Taip pat nereikėtų pamiršti ir kitakalbių šalies piliečių, kurie dažniausiai naujienas gauna savo kalba bei gyvena savotiškame burbule. Proaktyviai komunikuojant vakcinavimo reikšmę rusų ir lenkų kalbomis, būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.
Vertindamas pasirodžiusius videoįrašus, jis sakė, kad gydytojai kaip autoritetas nėra prastas pasirinkimas, tačiau tai turėtų būti tik viena iš kelių komunikacinių linijų.
„Turėtų būti tokios keturios penkios, kurios keistų viena kitą, kas galiausiai paveiktų žmonių įsitikinimus. Viskas turi būti daroma kompleksiškai. Kai kam gal ir nepatinka, bet yra įvairių influencerių ir kitų žmonių, kurie gal ir nėra medikai, bet jų nuomone žmonės tiki. Yra ir paprastų žmonių, tarkime, vietinių autoritetų kaip savivaldybių seniūnai, kurie bendrauja su žmonėmis tiesiogiai“, – sakė „Idea prima“ konsultantas.
Atsiradus informaciniams vakuumui, jį užpildys dezinformacijos skleidėjai
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė dr. Austė Valinčiūtė, pastarąsias savaites dalyvavusi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose dėl dezinformacijos apie vakcinas, 15min sakė, kad medikų pasirinkimas komunikacijai yra suprantamas, nes jų rekomendacijos yra svarbus vakcinacijos sėkmės veiksnys.
„Skirtingos sociodemografinės grupės turi skirtingą požiūrį ir į ekspertus. Šiuo metu cirkuliuojančios žinios, tikėtina, bus efektyvios tiems, kurie pasitiki medikais. Tačiau egzistuoja ir nemaža dalis visuomenės, kuriai eksperto, nesvarbu ar jis medikas, ar ne, žodis mažai ką reiškia.“
Ji prisiminė neseniai nuomonių tyrimų bendrovės „NielsenIQ" atliktą apklausą, kuri parodė, kad didelis skepticizmas dėl skiepų pasireiškia ir pakankamai jauname segmente, tarp 25–35 m. amžiaus žmonių. Tarp neapsisprendusių skiepytis yra nemažai studentų.
„Nesu tikra, ar šiems individams medikai ar tam tikri ekspertai yra pats tinkamiausias, o kartu ir įtikinamiausias žinių apie skiepus šaltinis. Reikia tikėtis, kad šie šaltiniai kampanijos kontekste bus diversifikuoti“, – sakė ji.
Reaguodama į tai, kad dabartinė komunikacinė medžiaga yra skirta tik prioritetinei grupei – pensinio amžiaus žmonėms, A.Valinčiūtė teigė, kad požiūris į skiepus visoms demografinėms grupėms privalo būti formuojamas ilgalaikėje perspektyvoje.
„Jeigu šiuo metu yra skiepijama tik viena tikslinė grupė, nereikia manyti, kad kitai tikslinei grupei komunikacija nėra aktuali. Žmonės, kurie šiuo metu nėra skiepijami, galvoja apie tai, ieško informacijos apie skiepus, todėl yra būtina palaikyti ryšį ir su kitomis grupėmis. Kitaip bus paliekamas informacinis vakuumas, kurį labai noriai užpildys dezinformacijos skleidėjai“, – teigė komunikacijos mokslų daktarė.
