Teigiama, kad 7,5 proc. augimas susidaro dėl visu pajėgumu pradėjusios dirbti „Mažeikių naftos“. Iš tiesų pramonės produkcijos prieaugis sudaro vos pusę procento, pernai tuo pat metu be naftos pramonės jis buvo 13,9 proc., rašo „Verslo žinios“.
„Be naftos produktų pramonės produkcijos gamyba padidėjo 0,5 proc., o 7,5 proc. susidaro dėl to, kad „Mažeikių nafta“ pradėjo gaminti, efektas yra gana didelis, nes nafta pramonės struktūroje sudaro nemažą dalį. Tai yra gana gąsdinantys rezultatai: birželį buvo neigiamas augimas, ir gegužės mėnesį buvo neigiamas, tokios tendencijos gali rodyti fundamentalias problemas pramonės sektoriuje“, – sakė „Danske bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
„Aš nemanau, kad tai yra krizė, tai yra pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo pasekmė. Jei pasižiūrėtume į kitų šalių ekonomikos rodiklius, matytume tas pačias tendencijas: augimas mažėja, kai kuriuose sektoriuose – nuosmukis“, – patikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Pasak jo, šis pereinamasis laikotarpis gali trukti 2–5 metus, o kai kurie sektoriai dugno dar nepasiekė, tad pramonės produkcijos rodikliai gali būti ir prastesni, ypač šių metų pabaigoje.
„Kai kuriuose sektoriuose tai yra dugnas, kai kurie sektoriai dar nepasiekė savo dugno, mes matome tai iš eksporto apimčių. Kai kurie sektoriai, palyginti šių metų pirmą pusmetį su pernai tuo pačiu laikotarpiu, eksportą išaugino. Tai reiškia, kad jie persiorientavo“, – prognozavo S.Besagirskas.
