Interviu 15min ekonomistas teigė, kad jei naftos kaina išliktų aukšta kurį laiką, pasaulio ekonomika galėtų priartėti prie recesijos rizikos. Vis dėlto, jo vertinimu, labiau tikėtinas scenarijus išlieka laikinas šokas, o ne ilgalaikis nuosmukis.
Jis išskiria JAV atsparumą, paremtą vietine naftos gavyba, ir pažymi, kad Baltijos šalims infliacijos poveikis gali būti stipresnis nei vidutiniškai euro zonoje.
Kalbėdamas apie Rusiją, ekonomistas pabrėžia, kad aukštos naftos kainos suteikia trumpalaikę paramą, tačiau karo ekonomikos modelis išlieka ilgalaikiu iššūkiu.
– Pradėkime nuo karščiausios temos – Artimųjų Rytų konflikto. Ko tikėtis Europai? Ar pavyks išvengti recesijos?
– Na, iš esmės viskas priklausys nuo konflikto trukmės ir ypač nuo naftos kainos. Būtent ji šiuo metu yra svarbiausias veiksnys pasaulio ekonomikai – nafta naudojama beveik visur, todėl jos kainos pokyčiai greitai persiduoda į infliaciją, vartojimą ir bendrą ekonominį aktyvumą.
Šiuo metu (balandžio 16 d. – 15min) naftos kaina siekia apie 95 dolerius už barelį – ji jau buvo pakilusi ir aukščiau. Jei konfliktas baigtųsi per artimiausius mėnesius, tikėtina, kad kainos nuslūgtų, ir, remiantis mūsų scenarijumi, galėtų grįžti į 70–80 dolerių intervalą jau birželį. Tokiu atveju poveikis ekonomikai būtų laikinas ir recesijos išvengti pavyktų – matytume tik trumpalaikį sulėtėjimą.
Tačiau situacija kardinaliai keistųsi, jei konfliktas užsitęstų ar dar labiau eskaluotųsi. Ilgiau išliekanti aukšta naftos kaina reikštų didesnę infliaciją, aukštesnes palūkanų normas ir lėtesnį ekonomikos augimą.
Blogiausias scenarijus būtų, jei naftos kaina pakiltų maždaug iki 150 dolerių už barelį ir tokiame lygyje išsilaikytų kelis mėnesius – tai jau būtų rimtas smūgis pasaulio ekonomikai ir galėtų pastūmėti ją į recesiją.
Vis dėlto šiuo metu toks scenarijus nėra laikomas pagrindiniu. Labiau tikėtina, kad konfliktas nebus ilgalaikis, nes visos pusės turi stiprių paskatų jį užbaigti. Todėl, nors poveikis ekonomikai bus neigiamas, jis greičiausiai bus ribotas ir laikinas.
– Kaip Artimųjų Rytų konfliktas veikia JAV ekonomiką? Nes JAV didžiąją dalį naftos pasigamina pačios ir iš Persijos įlankos valstybių naftos perka labai mažai. Tad, ar JAV ekonomika šiuo metu išlieka atspari?
– JAV ekonomika iš tiesų yra gana atspari, tačiau tai nereiškia, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose jos neveikia. Poveikis yra, tik jis – mažesnis nei daugelyje kitų regionų.
Pirmiausia, tai matome per energijos kainas. Benzino kaina JAV jau pakilo maždaug nuo 3 iki 4 dolerių už galoną – tai gana reikšmingas šuolis, kuris tiesiogiai veikia vartotojų išlaidas. Kartu šiek tiek padidėjo ir infliacija, o vartotojų pasitikėjimas susvyravo. Visa tai slopina ekonomikos augimą – anksčiau buvo tikimasi apie 2,5 proc. augimo, o dabar prognozės artėja prie 2 procentų.
Vis dėlto JAV turi svarbų pranašumą – ji pati išgauna didžiąją dalį naftos, todėl yra mažiau priklausoma nuo importo iš Persijos įlankos regiono. Dėl to poveikis yra labiau netiesioginis, per pasaulines kainas, o ne per tiekimo sutrikimus.
Jei pažvelgtume istoriškai, pavyzdžiui, į Persijos įlankos karą 1990-aisiais, tuomet naftos kainų šokas buvo stipresnis ir truko apie pusmetį. Be to, tuo metu ekonomika buvo kur kas labiau priklausoma nuo naftos, todėl poveikis buvo didesnis – jis prisidėjo prie recesijos JAV.
Šiandien situacija kitokia: kol kas poveikis yra ribotas ir neturėtų įstumti JAV ekonomikos į recesiją. Tačiau jei konfliktas išsiplėstų ar naftos kainos išliktų aukštos ilgesnį laiką, rizika reikšmingai išaugtų.
Todėl dabartinis scenarijus – nuosaikus ekonomikos sulėtėjimas, bet ne nuosmukis.
– Suomija dažnai laikoma stabilia ekonomika – kokios nuotaikos ten vyrauja dabar? Kaip konfliktas veikia jūsų šalies ekonomikos prognozes – infliaciją, bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir kitus rodiklius?
