Komisijos reglamente, kuriuo nutarta, kad pavadinimą „Liliputas“ reikėtų įregistruoti kaip saugomą geografinę nuorodą, nurodyta, jog, nors pavadinimo „Liliputas“ kilmę lėmė mažas sūrio, kurį jis apibūdina, dydis, ir pats pavadinimas neturi geografinio aspekto, Lietuvoje jis asocijuojamas su gamybos vietove.
Lietuvoje pavadinimas „Liliputas“ yra neabejotinai susijęs su rankų darbo puskiečiu fermentuotu aukštos kokybės Belvederio kaime gaminamu sūriu.
Lietuvoje pavadinimas „Liliputas“ yra neabejotinai susijęs su rankų darbo puskiečiu fermentuotu aukštos kokybės Belvederio kaime gaminamu sūriu.
Specifinį skonį ir kvapą jam suteikia nokinimas mažose galvose, veikiant vidinei mikroflorai ir Penicillium pallidum Smith mikroskopiniam grybui, kuris susidaro geografinės vietovės rūsiuose. Šis Belvederio kaimo rūsiams būdingas grybas suteikia sūriui „Liliputas“ savitą pienarūgštį, gaivų skonį ir kvapą.
Reglamente nurodoma, kad šioje vietovėje susidarė specialios šiam grybui išlikti reikalingos sąlygos. Be to, tai, kad sūris yra rankų darbo ir gaminamas nemechaniniu būdu, taip pat padeda išsaugoti grybą ir jam atsirasti.
Komisijos reglamentas, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas „Liliputas“, priimtas 2015 m. vasario 24 d.
Paženklino ir duoną, kastinį
Iki šiol tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija buvo pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų – Lazdijų krašto medų ir lietuvišką skilandį.
Visoje ES tokių produkte sąraše yra daugiau kaip 1200 įvairių sūrio, mėsos, vaisių ir daržovių, konditerijos gaminių. Daugiausiai jų įregistravusios Italija ir Prancūzija.
